„Bus sukurtas teisinis pagrindas, kad branduolinės jėgainės „Isar 2“, „Neckarwestheim 2“ ir „Emsland“ galėtų veiktų ir po 2022-ųjų gruodžio 31-osios – iki 2023 metų balandžio 15 dienos“, – laiške ministrų kabineto nariams pranešė kancleris.
Anksčiau Vokietijos vyriausybė sutiko, kad dvi iš trijų AE veiktų ir po šių metų pabaigoje numatyto eksploatavimo nutraukimo, Europos didžiausiai ekonomikai karo Ukrainoje fone stengiantis sumažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių importo.
Dėl Emslando AE šalies šiaurėje likimo kilo nesutarimų tarp dviejų O. Scholzo koalicijos partnerių, nes prieš branduolinę energetiką pasisakantys „žalieji“ priešinosi liberaliosios FDP raginimams išsaugoti ir šią jėgainę. Kita vertus, pastarosiomis dienomis pavyko pasiekti kompromisą, į derybas įsitraukus O. Scholzui ir panaudojus kanclerio įgaliojimus.
Vokietija iš pradžių siekė atsisakyti branduolinės energetikos iki 2022 metų pabaigos ir taip užbaigti įgyvendinti buvusios kanclerės Angelos Merkel po Japonijos Fukušimos AE katastrofos parengtą atitinkamą planą. Tačiau karas Ukrainoje pakeitė padėtį Europos energetikos rinkoje ir privertė šį planą persvarstyti, elektros kainoms šoktelėjus į neregėtas aukštumas, o Rusijai sustabdžius eksporto dujotiekį „Nord Stream“.
Vokietija dabar skuba užsitikrinti pakankamą energijos tiekimą artėjant žiemai ir net vėl įjungia užkonservuotas anglimi kūrenamas elektrines.
