Kaip žurnalistams sakė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas, Berlynas, atlikęs „palydovinių vaizdų vertinimą“, priėjo išvadą, kad Maskvos teiginiai, kad negyvų civilių gyventojų vaizdai „buvo surežisuotos scenos arba kad ji nėra atsakinga už žudynes, mūsų nuomone, yra neįtikinami“.
Ukrainos pareigūnai pranešė, jog šimtai civilių gyventojų buvo rasti negyvi Rusijos karių paliktose teritorijose, o gatvėse gulinčių kūnų vaizdai sukėlė visuotinį pasipiktinimą. Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis žudynes pavadino „karo nusikaltimais“ ir „genocidu“.
Kremlius neigia savo atsakomybę, teigdamas, kad šie vaizdai yra suklastoti Ukrainos pajėgų arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.
Paklaustas, ar palydovinės nuotraukos, su kuriomis susipažino Vokietijos pareigūnai, buvo gautos iš sąjungininkų ar žiniasklaidos šaltinių, S. Hebestreitas atsakė: „Tai mūsų išvados, bet, kaip žinote, mes nekomentuojame žvalgybos duomenų kilmės ar jų vertinimo.“
Anot jo, Berlyno turimi vaizdai apima laikotarpį nuo kovo 10 iki 18 dienos ir „leidžia daryti išvadą, kad aukos, kurių vaizdus visi matėme, gulėjo ten bent nuo kovo 10-osios“.
„Remiantis patikimais įrodymais, Rusijos kovinės ir saugumo pajėgos šioje teritorijoje buvo dislokuotos nuo kovo 7 iki 30 dienos“, – pridūrė vyriausybės atstovas.
„Jos dalyvavo tardant belaisvius, kuriems vėliau buvo įvykdytos egzekucijos. Turime tokios informacijos“, – nurodė S. Hebestreitas.
Anot jo, „Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytos tikslinės žudynės yra įrodymas, kad Rusijos prezidentas ir vyriausiasis kariuomenės vadas [Vladimiras] Putinas mažų mažiausiai tyliai pritarė žmogaus teisių pažeidimams ir karo nusikaltimams“.
Anksčiau kalbėdamas parlamente Vokietijos kancleris Olafas Scholzas taip pat kritikavo Kremlių, kurio pareiškimus pavadino „cinišku melu“.
„Nusikaltėliai ir jų viršininkai turi būti patraukti atsakomybėn – remiame visas pastangas smulkiai dokumentuoti tokius žiaurumus ir nepaliaujamai juos tirti“, – kalbėjo kancleris.
