Šimtai žmonių, susirinkusių prie Berlyno centre esančio klubo, kur AfD partijos nariai šventė šį savo pasiekimą, skandavo šūkius „naciai, lauk“ ir „visas Berlynas nekenčia AfD“.
Vienas iš protestuotojų, vardu Mathiasas (Matijasas), sakė nusprendęs ateiti, pamatęs raginimą socialiniame tinkle „Facebook“. Jo teigimu, „svarbu parodyti, kad Vokietijoje nepriimtinas tokios partijos patekimas į parlamentą“.
Jis pridūrė, kad dvi didžiausios šalies partijos, kanclerės Angelos Merkel konservatyvios pakraipos Krikščionių demokratų sąjunga ir Socialdemokratų partija „privalo pamąstyti, kodėl tiek daug žmonių balsavo už politikus rasistus“.
Įėjimą į minėtą klubą buvo užtvėrę kelios dešimtys policijos pareigūnų. Be to, dėl „nedidelių incidentų“ buvo suimti keli asmenys, pranešė policijos atstovė.
Kituose Vokietijos miestuose taip pat įvyko protestų. Vakariniame Kelno mieste į gatves išėjo apie 400 protestuotojų, o šiauriniame Hamburgo uostamiestyje demonstrantai žygiavo AfD būstinės link. Į gatves išėjo ir kraštutinių dešiniųjų partija nepatenkinti Vokietijos finansų sostinės Frankfurto gyventojai.
Galutiniai balsavimo rezultatai rodo, kad vos prieš ketverius metus įkurta partija AfD per visuotinius rinkimus surinko 12,6 proc. balsų ir užėmė trečią vietą.
2013-aisiais susikūrusi politinė jėga iš pradžių protestavo prieš eurą, tačiau kiek vėliau šiek tiek pakeitė savo kursą ir tapo antiimigracine partija, reiškiančia nepasitenkinimą atvykėlių antplūdžiu į Vokietiją.
AfD retorika itin sustiprėjo besibaigiant kampanijai: vienas iš populiariausių šios partijos kandidatų pareiškė, kad Vokietija turėtų didžiuotis savo karo veteranais, ir tvirtino, kad islamas neatsiejamas nuo terorizmo.
