32 metų vyras, įvardijamas kaip Markus R., kaltinamas pasiūlęs savo paslaugas JAV centrinei žvalgybos valdybai (CŽV) 2008 metų pradžioje, kai dirbo Vokietijos užsienio žvalgybos agentūrai BND. Dokumentai, kuriuo jis pateikė CŽV, atskleidė detalių apie BND darbą ir užsienyje veikiančius agentus, nurodė pareigūnai.
„Jis kaltinamas, kad tai darydamas sukėlė didelį pavojų Vokietijos išoriniam saugumui, – sakoma prokuratūros pranešime. – Kaltinamasis mainais gavo pinigų sumas iš CŽV, atitinkančias bent 95 tūkst. eurų.“
Prieš savo areštą praeitų metų liepą Markus R. taip pat buvo pasisiūlęs bendradarbiauti su Rusijos žvalgyba ir perdavė jos agentams tris dokumentus, vėl pakenkdamas Vokietijos nacionaliniam saugumui, nurodė prokurorai.
Faktas, kad CŽV veikiausiai šnipinėjo žvalgybos organizaciją sąjungininkų šalyje, supykdė Berlyną ir padidino diplomatinę įtampą tarp Vokietijos ir JAV, sukeltą pranešimų, kad amerikiečiai šnipinėjo kanclerės Angelos Merkel mobilųjį telefoną.
Kai buvo suimtas Markus R., Vokietijos vyriausybė pareikalavo, kad Jungtinės Valstijos atšauktų Berlyne veikiančio CŽV posto vadovą.
Prokurorai sakė, kad Markus R. tikriausiai galėdavo prieiti prie svarbių dokumentų dėl savo pareigų tvarkant laiškus ir įslaptintus dokumentus BND užsienio operacijų departamente.
Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“ paskelbė, kad tarp 218 dokumentų, kuriuos Markus R. esą perdavė CIA, buvo visų BND užsienio agentų sąrašas, pasiklausyto pokalbio telefonu tarp tuometės JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton ir buvusio Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Kofi Annano santrauka, taip pat kontržvalgybos strategijos projektas.
Federalinės prokuratūros atstovė tą pranešimą komentuoti atsisakė.
Jeigu Markus R. būtų pripažintas kaltu, jam gresia nuo vienų iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
