Jie ypatingą dėmesį skiria kai kuriems „Querdenker“ judėjimo nariams ir sako, kad jie neatitinka ankstesnių ekstremistų kategorijų. Agentūra „BfV“ pabrėžė jų ryšį su kraštutinių dešiniųjų ir kitomis ekstremistų grupuotėmis. Ji įspėjo, kad teisėtas protestas buvo „išnaudojamas eskalacijai išprovokuoti“.
Nors dauguma protestuotojų nelaikomi ekstremistais, „Querdenker“ demonstracijos prieš karantiną sulaukė įvairių grupių palaikymo, įskaitant kraštutinių dešiniųjų AfD partiją, „antivakserius“ ir sąmokslo teoretikus.
BfV (federalinė konstitucijos apsaugos tarnyba) teigė, kad protesto organizatoriai neapsiriboja kovojimu prieš karantino reikalavimus ir bendradarbiauja su Reichsbürgeriu (Reicho piliečiais) ir Selbstverwalteriu (suvereniais piliečiais), kurie atmeta Vokietijos autoritetą, vyriausybę ir skleidžia antisemitinius šmeižtus.
Buvo užpulta policija ir žurnalistai. Pernai rugpjūtį demonstrantai prasiveržė pro policiją, norėdami užlipti ant Reichstago (parlamento) pastato laiptelių su buvusios imperinės Vokietijos vėliava – svarbiausiu Reichsbürgerio simboliu. Paskutiniai protestai prie Brandenburgo vartų buvo išsklaidyti dėl to, kad dalyviai nepaisė policijos raginimų dėvėti kaukes ir laikytis atstumo, rašo BBC.
Kadangi ekstremistai, pasisakantys prieš karantiną, netelpa į vieną apibrėžimą – kraštutinių dešiniųjų, kraštutinių kairiųjų ar kovotojų islamistų, – žvalgybos pareigūnai sukūrė specialią „veiksmų, kurie kelia grėsmę valstybei ir konstitucijai“, kategoriją.
Naujas pavadinimas reiškia, kad šalies žvalgyba gali stebėti įtariamuosius ir rinkti informaciją bei duomenis apie juos.
Praėjusį mėnesį agentūra kraštutinių dešiniųjų opoziciją AfD pavadino įtariama ekstremistų organizacija, tačiau Kelno teismas reikalavo sustabdyti stebėjimą, o partija ginčijo šį žingsnį.
Vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis anksčiau šį mėnesį sakė, kad „Querdenker“ judėjimas tapo labiau pasirengęs naudoti smurtą. Kai kurios valdžios institucijos, pvz., Badenas-Viurtembergas ir Bavarija pietuose jau tai stebi.
