„Šis dalyvavimas leidžia Kremliui padidinti savo vaidmenį teritorijoje būtent tuo metu, kai jis „įsikasa“, bandydamas ten įsitvirtinti ilgam. Tikėtina, tokio pobūdžio pajėgos suvaidins pagrindinį vaidmenį apribojant bet kokius B. Assado veiksmus, kurie būtų kenksmingi didesnio masto Maskvos interesams Artimuosiuose Rytuose.
Oficialiai – policijos misija
Kol kas nėra aišku, koks yra konkrečiai vaidmuo ir kiek tiksliai ten dalyvauja Kremliaus būrių. Pirmuosiuose pranešimuose atvirai prieinamuose šaltiniuose buvo skelbiama, kad gruodį buvo dislokuota apie 500 čečėnų, o kitur – 300-400 karių. Yra informacijos, kad ingušų buvo perkelta į Rusijos bazes kiek mažiau – iki 300. Nors jie ir buvo įvardinti kaip „karo policija“, remiantis kai kuriais pranešimais, tai elitiniai „specnazo“ padaliniai Čečėnijos kariuomenėje ir yra naudojami misijose, kurios toli gražu neprimena įprasto tokiems padaliniams užnugario saugojimo: budėjimas patikros postuose, humanitarinės pagalbos skirstymas, karinių bazių saugojimas ir netgi Sirijos valdžios objektų saugojimas kartu su režimo pajėgomis.
„Manau, tai požymis, kad Maskva nenori pripažinti jog įklimpo į šią marmalynę,“ – pasakojo leidiniui „Institute of International Relations“ mokslinis bendradarbis Markas Galeotti.
Įsipaišantys į vykdomą hibridinio pilietinio karo vaidmenį šie, galintys vykdyti plataus masto operacijas, būriai Kremliui kaip tikros „stebuklingosios lazdelės“.
Čečėnus naudinga siųsti dėl kelių priežasčių
Anot straipsnio autorių, Maskva vertina savo „eksportuojamas brigadas“ ne tik dėl jų kovinės galios. Šiaurės Kaukazo gyventojų netektys Sirijoje vargu ar išprovokuos liaudies Rusijoje neramumus, nes joje vis dar itin jautriai reaguojama į bet kokį priminimą apie du Čečėnijos ir Rusijos karus bei teroro aktus vėliau.
„Ciniškai kalbant, V. Putinui būtų daug paprasčiau, jeigu Sirijoje žūtų čečėnai ar kiti Kaukazo atstovai, negu žmonės iš kitų Rusijos regionų,“ – pasakojo leidiniui Georgijus Švedovas, „Kavkazkij uzel“ leidinio redaktorius.
Dar viena priežastis, kodėl tai yra naudinga Maskvai: „Šiaurės Kaukaze gimę asmenys – beveik visi iki vieno yra musulmonai sunitai, kaip ir dauguma Sirijos gyventojų“. Maskva stengiasi tai išnaudoti savo tikslams įgyvendinti. „Čečėnijos sukarintai policijai liepė bendrauti bendrais musulmoniškais terminais, kad įgytų visuomenės pasitikėjimą – naudoti įvairius religinius epitetus patruliuojant.
Akcija su etninių rusų karių perėjimu į islamo religiją, kuris buvo atliktas priešais Alepo gyventojų akis, taip pat buvo gerai apgalvota reklaminė akcija, kuri turėjo tik sustiprinti šių karių ir vietos sirų tarpusavio supratimo saitus.
Užsiima ir „sąjungininkų“ tvardymu
Šiaurės Kaukazo spec. pajėgos Sirijoje atlieka vis svarbesnes užduotis – tai ir Sirijos kurdų dalinių apsauga nuo turkų išpuolių Manbidže, ir sėkmingos sukilėlių evakuacijos iš Damasko priemiesčių užtikrinimas, rašoma leidinyje.
Rusija tokiu būdu veržiasi sustiprinti savo įtaką pagrindiniuose Sirijos regionuose, ypač įvertinant nuolatinę trintį tarp savo Sirijos ir Irano sąjungininkių. Leidinyje yra pateikiamas toks pavyzdys: „Kai kurių šaltinių teigimu, Irano oficialūs asmenys buvo įsiutę dėl nutrauktos ugnies Alepe, susitarimo, kurį 2016-ųjų gruodį pasiekė Rusijos ir Turkijos derybininkai, už derybų ribų palikę Iraną. Vėliau Iranas tyčia nutraukė sutartį, pasinaudojo savo Irake ir Sirijoje suorganizuotais daliniais, ir atnaujino mūšius Alepe. Ne veltui praėjus kelioms savaitėms po šios nutikimo į Siriją atvyko pirmieji čečėnų smogikų būriai iš Maskvos“.
Sausio pabaigoje, kuomet išplito gandai, kad B. Assadą ištiko insultas, pasirodė pranešimai, kad Irano pajėgos ruošiasi į valdžią Sirijoje atvesti jo brolį Maherą Assadą, o Maheras, „remiantis gandais, nėra Kremliaus pageidautinų įpėdinių sąraše“. Po kelių dienų B. Assadas grįžo į Damaską, ir viskas nurimo. Tačiau šis incidentas galėjo Maskvai duoti signalą, kaip svarbu turėti savas antžemines pajėgas Sirijos sostinėje.
Privatūs samdiniai
Maskva naudojasi ir privačių karinių bendrovių paslaugomis. Iš pradžių ji buvo žinoma pavadinimu „Slavianskij korpus“. Pirmojo šios grupės misija Sirija 2013 metais baigėsi viena didele nesėkme, tačiau, po to kai grupuotė pakeitė savo vardą į „Vagner“ ir užsitikrino tvirtesnį Kremliaus palaikymą, ji ir vėl buvo dislokuotas Sirijoje kaip dalis oficialaus Maskvos puolimo 2015 metais.
Dabar „Vagner“ grupei vadovauja Dmitrijus Utkinas, buvęs GRU karininkas, kuris 2014-aisiais kartu su savo grupe veikė Kryme ir Rytų Ukrainoje.
Kaukaziečių būriai ir toliau atliks svarbią misiją
Pirmoji Maskvos „kaukazietiško nuotykio“ Sirijoje stadija baigėsi kovo 23 dieną, kuomet čečėnų karo policijos daliniai oficialiai grįžo į tėvynę iš pirmosios komandiruotės. Jau balandžio 19-ąją R. Kadyrovas paskelbė, kad Sirijoje ką tik dislokuotas naujas čečėnų padalinys.
Ingušų batalionas tuo metu tęsia savo veiklą Damaske, juos sostinės centre matė visą balandį. Viename iš Damasko rajonų, kur kovą vyko galingi mūšiai, sukilėliai, anot tam tikrų duomenų, perėmė pokalbius, iš kurių buvo galima suprasti, kad kai kurie ingušų ir likusių čečėnų karininkai koordinavo valdžiai lojalių pajėgų gynybą.
Šiaurės Kaukazo batalionai, nors jų veikla ir vargu ar stipriai keisis artimoje ateityje, išliks Maskvos strategijos dėl savo įtakos plėtros Sirijoje priešakyje, teigiama „Foreign Policy“.
