Rusijos televizijos „Rossija 1“ planuojamo parodyti dokumentinio filmo „Krymas. Grįžimas į Tėvynę“ naujausiame anonse V. Putinas Rusijos karinių pajėgų įvykdytą minėto Ukrainos regiono okupaciją ir vėlesnę aneksiją vaizdavo kaip gelbėjimo misiją.
„Ukrainoje susiklostė tokia padėtis, kad buvome priversti pradėti darbą dėl Krymo grąžinimo į Rusijos sudėtį. Todėl, kad negalime palikti tos teritorijos ir joje gyvenančių žmonių likimo valiai, po nacionalistų volu“, – sakė Kremliaus vadovas.
„Paskyriau konkrečius uždavinius; pasakiau, ką ir kaip privalome padaryti, bet iškart pabrėžiau, kad tai darysime tik tuo atveju, jeigu būsime absoliučiai įsitikinę, jog to nori patys žmonės, gyvenantys Kryme“, – pridūrė jis.
Dėl 2014 metų vasario įvykių Kijeve, kuriuos Maskva vadina perversmu, V. Putinas kaltino nacionalistus, palaikomus Vakarų šalių, esančių „už tūkstančių kilometrų“.
„Valstybės perversmą įvykdėme ne mes – tai padarė nacionalistai ir ekstremistinių pažiūrų žmonės; jiems buvo teikiamas palaikymas, – aiškino V. Putinas. – Bet mes esame čia – čia mūsų kraštas.“
Tuojau po to, kai 2014-ųjų vasarį Kijeve buvo nuverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, Rusijos kariai netikėtai pasklido Kryme, kuriame gyventojų daugumą sudaro etniniai rusai ir kur provakarietiška revoliucija buvo palaikoma menkiau negu sostinėje.
Vėliau, kai Kijevo kontroliuojama Krymo administracija jau buvo išstumta, buvo surengtas referendumas, kurio dalyviai triuškinama dauguma pasisakė už pusiasalio prisijungimą prie Rusijos.
Karinė operacija iš pradžių buvo laikoma paslaptyje, nors buvo akivaizdu, kad joje dalyvauja Rusijos pajėgos be jokių atpažinimo ženklų. Vėliau Kremlius pripažino organizavęs šį valdžios perėmimą.
Naujajame dokumentiniame filme V. Putinas sako, kad pirmiausiai nurodė atlikti plebiscitą, kuris turėjo atskleisti gyventojų nuostatas.
„Paaiškėjo, kad ten (Kryme) norintys prisijungti prie Rusijos sudaro 75 proc. visų gyventojų. Buvo surengta uždara apklausa, be galimo prisijungimo konteksto“, – sakė V. Putinas.
„Man tapo akivaizdu, kad jeigu mes prie to priartėsime, norinčių, kad įvyktų šis istorinis įvykis, skaičius bus gerokai didesnis“, – aiškino jis.
V. Putinas teigė, kad jeigu Krymo žmonės būtų pasisakę už didesnę autonomiją, bet Ukrainos sudėtyje, tuomet jis būtų „leidęs tam įvykti“.
„Galutinis tikslas buvo ne Krymo užgrobimas ir ne kokia nors aneksija. Galutinis tikslas buvo sudaryti galimybę žmonėms išsakyti savo nuomonę, kaip jie nori toliau gyventi“, – pabrėžė V. Putinas, turėdamas omenyje ginčijamą referendumą, kurį Vakarų šalys pasmerkė kaip primestą vietos gyventojams.
V. Putinas sakė, kad būtų leidęs Krymui likti Ukrainos dalimi, jeigu vietos žmonės būtų to panorėję.
„Vadinasi, jie turėtų didesnę autonomiją, tam tikras teises, bet Ukrainos valstybės sudėtyje. Tuomet tegul taip ir būna. Tačiau jeigu jie panorėtų ko kita, mes negalime jų apleisti, – aiškino Rusijos lyderis. – Mes žinome referendumo rezultatus ir pasielgėme taip, kaip privalėjome pasielgti.“
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
