„Remiantis Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Vladimiro Putino sprendimu, humanitariniais sumetimais, 80-ųjų Pergalės metinių dienomis – nuo gegužės 8 d. 0 val. iki gegužės 11 d. 0 val. – Rusijos pusė skelbia paliaubas„, – skelbiama Kremliaus pranešime . Anksčiau „Astra“ buvo skelbiama, kad paliaubos galios gegužės 7-8 ir 10-11 dienomis. Šiuo laikotarpiu sustabdomos visos karinės operacijos.
„Rusija mano, kad Ukrainos pusė turėtų sekti šiuo pavyzdžiu. Jei Ukrainos pusė pažeis paliaubas, Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos imsis adekvačių ir veiksmingų atsakomųjų priemonių.
Rusijos pusė dar kartą pareiškia esanti pasirengusi be išankstinių sąlygų pradėti taikos derybas, kurių tikslas – pašalinti Ukrainos krizės priežastis, konstruktyviai bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais“, – teigiama Kremliaus pareiškime.
„Rusija mano, kad Ukrainos pusė turėtų sekti šiuo pavyzdžiu. Jei Ukrainos pusė pažeis paliaubas, Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos imsis adekvačių ir veiksmingų atsakomųjų priemonių.
Rusijos pusė dar kartą pareiškia esanti pasirengusi be išankstinių sąlygų pradėti taikos derybas, kurių tikslas – pašalinti Ukrainos krizės priežastis, konstruktyviai bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais“, – teigiama Kremliaus pareiškime.
Kremlius sako esąs pasirengęs be išankstinių sąlygų derėtis su Ukraina
Maskva pirmadienį pareiškė esanti pasirengusi pradėti taikos derybas su Ukraina be jokių išankstinių sąlygų, nors sako, kad jos pretenzijos į penkis Ukrainos regionus, įskaitant Krymą, yra neatsiejami nuo jų, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Toks pareiškimas nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas suabejojo Rusijos vadovo Vladimiro Putino noru sustabdyti daugiau kaip trejus metus trunkantį puolimą.
„Rusijos pusė ne kartą patvirtino savo pasirengimą, kaip patvirtino prezidentas, pradėti derybas su Ukraina be jokių išankstinių sąlygų“, – valstybinei žiniasklaidai sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Tuo metu rusų diplomatijos vadovas sako, kad Rusijos pretenzijos į okupuotus Ukrainos regionus ar jų dalis, yra neatsiejamos nuo derybų.
„Tarptautinis Rusijos nuosavybės teisių į Krymą, Sevastopolį, Donecko liaudies respubliką, Luhansko liaudies respubliką, Chersono ir Zaporižios sritis pripažinimas yra būtinas“, – sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Brazilijos laikraščiui „O Globo“, pavartodamas Kremliaus vartojamus pavadinimus Ukrainos regionams.
Nuo tada, kai 2022 metų vasarį pradėjo puolimą Ukrainoje, Rusija, be 2014-aisiais aneksuoto Krymo, užgrobė dideles keturių Ukrainos sričių dalis ir paskelbė jas savo teritorija.
Ukraina atmetė aneksijas kaip neteisėtą žemės užgrobimą ir teigia, kad niekada jų nepripažins, o Europos pareigūnai perspėja, kad sutikimas su Maskvos reikalavimais būtų pavojingas precedentas, galintis paskatinti Rusijos agresiją ateityje.
„Liekame atviri deryboms. Tačiau kamuolys yra ne mūsų pusėje. Kol kas Kyjivas neparodė savo gebėjimo derėtis“, – sakė S. Lavrovas.
Rusija ne kartą yra pateikusi savo reikalavimus dėl susitarimo su Ukraina, įskaitant tai, kad jai būtų leista išlaikyti penkis Ukrainos regionus, kuriuos ji laiko savo nuosavybe, kad Ukrainai būtų uždrausta įstoti į NATO ir kad Ukraina būtų „demilitarizuota“.
Praėjusį V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina „teisiškai nepripažins jokių laikinai okupuotų teritorijų“, o anksčiau demilitarizacijos reikalavimą pavadino nesuvokiamu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
