V.Putinas per savo vizitą Ankaroje atskleidė, kad Rusija prarado viltį įgyvendinti projektą, kuris buvo vienas iš pagrindinių Kremliaus užmojų kelerius pastaruosius metus, sakydamas, kad Turkija ateityje galėtų atlikti svarbaus dujų centro vaidmenį.
Rusijos lyderis, kurio ryšiai su Europa smarkiai pašlijo dėl Ukrainos krizės, perspėjo, kad Europos Sąjungai dabar gresia gauti mažiau rusiškų dujų, o Maskva ieškos naujų rinkų.
Pasak V.Putino, nutiesti „South Stream“ tapo neįmanoma, kai Europos Komisija privertė Bulgariją sustabdyti parengiamuosius darbus savo teritoriniuose vandenyse.
„Atsižvelgdami į tai, kad iki šiol negavome Bulgarijos leidimo, manome, kad Rusija tokiomis sąlygomis negali tęsti šio projekto įgyvendinimo, – V.Putinas sakė per bendrą spaudos konferenciją Ankaroje su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu). – Pradėti statybas jūroje, pasiekti Bulgarijos krantus ir sustoti – tiesiog absurdiška.“
Rusijos naujienų agentūros citavo valstybinės dujų eksporto monopolininkės „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Milerio žodžius: „Viskas, šis projektas uždarytas.“
Akcentuodamas glaudžius Rusijos ryšius su Turkija, V.Putinas taip pat paskelbė, kad Maskva sutiko padidinti dujų eksportą į Turkiją 3 mlrd. kubinių metrų per metus ir kad dujų kaina šiai šaliai bus sumažinta 6 procentais.
Turkija yra antroji didžiausia europinė Rusijos dujų importuotoja po Vokietijos, o V.Putinas sakė, kad jo šalis ketina nutiesti atskirą dujotiekį, kad patenkintų Ankaros poreikius.
Rusija taip pat gali įkurti naują energetikos centrą Turkijoje prie sienos su Graikija, kuris galėtų aptarnauti vartotojus pietų Europoje, pridūrė prezidentas.
Europa gaus mažiau
Rusijos naujienų agentūros nurodė, kad „Gazprom“ jau investavo beveik 4,7 mlrd. JAV dolerių (13 mlrd. litų) į „South Stream“ projektą. Kai kurios prognozės rodė, kad visa tų statybų kaina gali siekti apie 20 mlrd. dolerių.
Tas vamzdynas turėjo būti tiesiamas Juodosios jūros dugnu, kirsdamas Turkijos teritorinius vandenis, taip pat eiti per Bulgariją, Serbiją, Vengriją ir Slovėniją iki Austrijos, kur susijungtų su pagrindiniu Europos dujotiekių tinklu.
ES narė Bulgarija, anksčiau buvusi tvirta „South Stream“ tiesimo rėmėja, persigalvojo dėl šio projekto birželį, smarkiai ir atvirai spaudžiant ES bei Jungtinėms Valstijoms.
V.Putinas smerkė Europos Komisijos „nekonstruktyvią poziciją“, sakydamas, kad ji paskatino Bulgariją užblokuoti „South Stream“.
„Jeigu Europa nenori, kad šis vamzdynas būtų realizuotas – tai reiškia, kad jis nebus realizuotas“, – pabrėžė V.Putinas ir pridūrė, jog Rusija gali ieškoti galimybių kitose rinkose, įskaitant suskystintų gamtinių dujų (LNG) tiekimą Azijai.
Jis perspėjo, kad Rusija gali sumažinti Europai tiekiamų dujų kiekį.
„Perorientuosime savo energetikos išteklius į kitus pasaulio regionus“, – sakė V.Putinas. – Ir Europa negaus tų kiekių, (kuriuos iki šiol gaudavo) iš Rusijos.“
„Tačiau toks yra mūsų draugų europiečių pasirinkimas“, – kandžiai pridūrė jis.
Glaudūs ryšiai
R.T.Erdoganas asmeniškai pasitiko su vienos dienos vizitu atvykusį V.Putiną prieš prieštaringai vertinamos naujosios prezidentūros Ankaroje vartų. Rusijos prezidentas tapo antruoju svarbiu svečiu, aplankiusiu tą didžiulį kompleksą po penktadienį įvykusio popiežiaus Pranciškaus vizito.
Abi šalys susitarė siekti per artimiausius metus trigubai padidinti dvišalės prekybos apimtis – nuo 32,7 mlrd. dolerių 2013-aisiais iki 100 mlrd. dolerių. Kai kurie analitikai tokius užmojus laiko visiškai neįgyvendinamais.
Rusija patvirtino savo įsipareigojimą pastatyti pirmąją Turkijoje atominę jėgainę pagal 20 mlrd. dolerių vertės Akuju elektrinės projektą.
Regis, Rusijai ir Turkijai iki šiol pavykdavo apginti savo glaudžius ryšius nuo potencialiai niokojančių ginčų dėl krizių Sirijoje ir Ukrainoje.
V.Putino vizitas Ankaroje įvyko praėjus kiek ilgiau negu savaitei po to, kai derybose tarp JAV viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ir svarbios NATO sąjungininkės Turkijos nepavyko pasiekti proveržio tariantis dėl bendradarbiavimo sprendžiant Sirijos konfliktą.
Apžvalgininkai dažnai atkreipia dėmesį į panašumus tarp 60-mečio R.T.Erdogano ir 62 metų V.Putino – abu jie yra stiprūs charizmatiški lyderiai, užsienyje kaltinami autoritarizmu, bet išlaikantys tvirtą šalininkų palaikymą namuose.
Rusija, izoliuota Vakarų šalių dėl jos vaidmens Ukrainos konflikte, taip pat tikisi glaudaus bendradarbiavimo su Ankara, kai ji 2015 metais perims pirmininkavimą Didžiajam dvidešimtukui (G-20).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
