Neabejotina, kad 6 tūkst. gyvybių kainavęs ir daugiau nei milijoną žmonių privertęs palikti savo namus karas yra didelė tragedija. Tačiau Rusijos prezidento V. Putino avantiūrizmas ir silpnas, kaip kai kurie sako, prezidento Baracko Obamos atsakas nėra įrodymas, kad pasaulio saugumo sistema griūva. Jei ši krizė neperžengtų Ukrainos sienų, tai reikštų tarptautinės taikos pergalę, kurią Jungtinės Amerikos Valstijos pasiekė po Antrojo pasaulinio karo.
Didžioji dalis Europos saugumo klausimais yra labiau vieninga šiandien, nei buvo daugel metų iki šiol. Vokietija suvokia esanti kontinento užsienio politikos lyderė. Nors daugelio šalių gynybos biudžetai neatitinka įsipareigojimų NATO, Lietuva, Latvija, Lenkija, Norvegija, Nyderlandai ir Rumunija paskelbė didinsiantys išlaidas gynybai. Turėtų būti daroma daugiau, tačiau tai, kad Europa į gynybą ėmė žiūrėti rimčiau, neabejotinai yra naudinga JAV.
Kita aiški Amerikos lyderystės pergalė yra tai, kad, praėjus vos metams po to, kai buvo pasiekta parama dėl sankcijų prieš branduolinę programą vykdantį Irano režimą, Vašingtonas pakartojo šį diplomatinį ėjimą prieš Rusiją. Iš dalies JAV nurodymu Europos Sąjunga (ES) Maskavai taip pat pritaikė griežtas sankcijas. Sankcijos kartu su sumažėjusiomis pasaulinėmis naftos kainomis žlugdo Rusijos ekonomiką.
Sausį reitingų agentūra „Standard & Poor`s“ sumažino Rusijos kredito reitingą iki „šiukšlino“. Turtingieji rusai šalį palieka pulkais. Užsienio kapitalo per metus šalyje sumažėjo daugiau nei dvigubai. Vartojimo kainos kyla žvėrišku greičiu. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skaičiuoja, kad Rusijos ekonomika 2015-aisiais susitrauks 3 proc.
Kitaip tariant, V. Putinas atsikando daugiau, nei jo šalis gali sukramtyti. Rusija gali būti branduolinė regiono jėga, su karinėmis pajėgomis, didesnėmis nei visų jos kaimynų (išskyrus Kiniją), tačiau tai tėra buvusio Sovietų sąjungos šešėlis. Krymo aneksija, karas Rytų Ukrainoje išsekino Rusijos karines pajėgas ir šalies iždą, palikdamas šią JAV varžovę susilpnėjusią, jei ne palaužtą.
Rusijos vadovybė neigia jos karių veikimą Ukrainoje. Tai juokingas, tačiau svarbus faktas. Tai yra nusilenkimas prieš tarptautinę teisę. Jei V. Putinas iš tiesų būtų šios geopolitinių šachmatų partijos laimėtojas, jis taip įnirtingai nesistengtų neigti Rusijos karių buvimą Ukrainoje.
Tai, kas vyksta Ukrainoje, įtakos turi už Europos ribų. Baiminamasi, kad Vašingtono negebėjimas aktyviau reaguoti į Rusijos veiksmus paskatins Kiniją užimti savo kaimynių teritoriją. Tiesą sakant, krizė Ukrainoje parodė, kad JAV įsipareigojimai sąjungininkėms lieka nepajudinami ir tai siunčia svarbų atgrasymo signalą Kinijai. Kinijos komunistų partija turėtų gerai pagalvoti, ar bandymas užimti Pietų ir Rytų Kinijos jūroje esančias salas ir rifus, dėl kurių nesutariama, nesukeltų rimtų atsakomųjų veiksmų. Iš eksporto Kinija susikrauna labai didelę dalį savo turto ir todėl tarptautinių sankcijų, pavyzdžiui, jūrų blokados, yra ne mažiau pažeidžiama nei Rusija.
Ukrainos, kaip vientisos valstybės, likimas neaiškus, jos piliečių kančios netampa mažesnės. Tačiau, kad ir kokios šios problemos yra rimtos, jos nekelia grėsmės strateginiams JAV interesams. Vašingtonui Rusijos karas reiškia naudą: NATO šalys pripažįsta poreikį stiprinti jų gynybines galias, Europos valstybės tapo vieningesnės, valstybės stengiasi atversti regionines jėgas, stiprindamos savo nacionalines pajėgas, susirasdamos sąjungininkų.
Tai svarbu pabrėžti „vanagams“ Vašingtone. Abiejų partijų atstovai ragina JAV apginkluoti Ukrainą, nors taip rizikuojama dar labiau eskaluoti konfliktą, kuris galėtų išaugti į mirtiną karą ir pakenkti netikėtai naudai, kurią atnešė iki šiol. Pono V. Putino manevras Ukrainoje turėjo padidinti Rusijos galią ir pasaulinę padėtį, tačiau kol kas tik sustiprino Amerikos remiamą pasaulio tvarką. Netrukdykite priešui, kai jis daro klaidingą žingsnį.
