• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo Amerikos iki Azijos ir Europos. Žmonės visame pasaulyje gėrėjosi spalvingosiomis Šiaurės pašvaistėmis. Padangė nusidažė ypač plačiai, nes pastaruoju metu Saulėje užfiksuota stipriausia geomagnetinė audra per kelis dešimtmečius.

Nuo Amerikos iki Azijos ir Europos. Žmonės visame pasaulyje gėrėjosi spalvingosiomis Šiaurės pašvaistėmis. Padangė nusidažė ypač plačiai, nes pastaruoju metu Saulėje užfiksuota stipriausia geomagnetinė audra per kelis dešimtmečius.

REKLAMA

Na, o Tarptautinėje kosmoso stotyje dirbantis astronautas vadinamosiomis Auroromis siūlo pasigrožėti iš kosmoso.

Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Tarptautinėje kosmoso stotyje šiuo metu dirbantis inžinierius Matthew Dominickas užfiksavo kvapą gniaužiančius vaizdus. Vaizdo įraše matyti kaip mėnulis leidžiasi už Žemės, kai aplink „šoka“ mėlynos ir žalios pašvaistės, vadinamosios Auroros. Stulbinančią akimirką keičia saulėtekis kosmose. 

Pastarosiomis naktimis fiksuota didžiausia geomagnetinė audra per kelis dešimtmečius, todėl ryškiomis spalvomis nusidažiusiu dangumi, žmonės džiaugėsi įvairiose pasaulio vietose.

REKLAMA
REKLAMA

Škotijos gyventojas užfiksavo Aurorą, kuri sutapo su meteorų lietaus piku. Dangų raižė dešimtys krentančių žvaigždžių.

REKLAMA

Šiaurės pašvaistė susidaro, kai geomagnetinė audra – Saulės išmestos įelektrintos dalelės – susiduria su magnetiniu Žemės lauku.

Mokslas paaiškina ir kodėl dangus nušvinta viena ar kita spalva. Tai žemės magnetiniame lauke esantys deguonis ir azotas, susidūręs su saulės išmestomis dalelėmis, nusidažo žalsvai, raudonai arba mėlynai.

Svarbu ir aukštis – jei susidūrimas įvyksta aukščiau kaip 240 km, dangus nusidažo rausvai. Jei žemiau – padangė pažaliuoja. 

REKLAMA
REKLAMA

Atradimas Marse

Iš kosmoso žemę pasiekė ne tik saulės audros. Marso planetoje besidarbuojantis marsaeigis atsiuntė svarbią žinią: šioje, iš pažiūros negyvenamoje, planetoje yra skysto vandens. Išvada padaryta, kai marsaeigis raudonojoje planetoje užfiksavo seisminį aktyvumą.

„Įvertinus garso greitį, seisminio aktyvumo bangos greitį ir esamos gravitacijos informaciją, įtikinamiausias paaiškinimas yra – skysto vandens egzistavimas uolų plyšiuose“, – teigia Kalifornijos universiteto profesorius Vashanas Wrightas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mokslininkas ragina neskubėti su prielaidomis apie gyvybę Marse.

„Mūsų studijoje nekalbama apie gyvybę Marse. Vienintelis dalykas, ką galime pasakyti, yra tai, kad pagrindinis veiksnys gyvybei palaikyti šioje planetoje šiuo metu yra 11– 20 kilometrų gylyje. Greičiausiai ten jis egzistuoja milijardus metų“, – sako V. Wrightas.

Marsas yra iliustracija, kas įvyksta planetoje esančiam vandeniui, kai ši praranda atmosferą.

Kaip atrodė Auroros, pamatykite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.

tv3.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų