Rusijos mėginimai Estiją krikštyti nacistinės ir apartheido valstybės vardais yra visiškas absurdas ir kvailas šalies įžeidinėjimas, tvirtina „The Economist“.
Paskaitykite rusakalbį internetą ir jūs pamatysite, kad Estija jame vaizduojama kaip apartheido politiką vykdanti nacistinė valstybė, kurią veidmainiškai remia Europos Sąjunga, rašo „The Economist“.
Žurnalas pateikia terminų „nacistas“ ir „apartheidas“ apibrėžimus ir daro išvadą, kad nė vienas jų Estijai netinka.
Apartheidas buvo įteisintas rasinis Pietų Afrikos žmonių diskriminavimas - bet koks rasių maišymasis pradedant santuokomis ir baigiant bendromis maudynėmis buvo griežtai draudžiamas, dažnai už tai buvo žudoma.
Nacių gerbėjai yra tie, kurie garbina Adolfą Hitlerį, mano, kad Holokaustą sukūrė patys žydai, ir tiki, kad Nacionalsocializmas buvo didi ideologiją, kurią sužlugdė judėjiškas bolševizmas, rašo „The Economist“.
Nei vienas šių terminų Estijai netinka: juk šioje šalyje santykiai tarp estų ir rusų ne tik nėra draudžiami – Estijos valdžia juos netgi skatina. Be to, daugelis garsių šalies politikų, įskaitant ir patį valstybės vadovą bei vienos svarbiausių šalies politinių partijų lyderį, su rusais turi šeimyninių saitų.
Iš tiesų nacistinę vokiečių okupaciją estai mena su neapykanta: 1939 metais Estija atsidūrė tarp kūjo ir priekalo - ir nepaisant visų šalies veiksmų, jos telaukė kančia ir griovimas, rašo „The Economist“.
Kremlių iš tiesų erzina tai, kad estai (kaip ir daugelis kitų rytų europiečių) 1944-45 metų Raudonosios armijos pasirodymą laiko ne išvadavimu nuo nacių, o tik dar viena lygiai šiurpia okupacija. Žinoma, toks požiūris prieštarauja istorijos versijai, kurią siūlo Kremlius.
Turint omenyje tai, kaip Sovietų Sąjunga elgėsi su Estija 1939-41 metais, visai nekeista, kad tie, kurie kovojo prieš sugrįžusius okupantus, yra laikomi didvyriais. Tačiau nei jie patys, nei tie, kurie kovotojus gerbia dabar, nacistai nėra.
Be to, skirtingai nei Rusija, estai (kartu su latviais ir lietuviais) teigia, kad 1991 metais šalies valstybingumas buvo ne sukurtas, bet atkurtas - iki karo turėtą Baltijos šalių valstybingumą pripažįsta dauguma Vakarų valstybių. Be to, Vakarai niekada nesutiko ir su 1940 metų Rusijos įvykdyta Baltijos šalių aneksija ir kai kuriais atvejais netgi pripažino šių šalių diplomatus, rašo „The Economist“.
Remiantis šiais argumentais, šimtai tūkstančių Sovietų sąjungos piliečių, kurie atvyko į Pabaltijį pradedant 1950 metais, turėtų būti laikomi nelegaliai okupuotose teritorijose įsikūrusiais migrantais. Posovietinė Lietuva šiems atvykėliams pilietybes suteikė automatiškai, o Latvija ir Estija, kuriose yra kitokia demografinė padėtis, šalies pilietybę sovietmečio atvykėliams teikia tik išlaikius paprastą kalbos ir istorijos egzaminą.
Galbūt, praėjus 15 nepriklausomybės metų, Estijos politika yra per griežta, galbūt - tokia, kokios reikia, o gal pernelyg švelni. Bet kuriuo atveju, visa tai vadinti „apartheidu“ yra ne tik absurdas, bet kvailas įžeidinėjimas šalies, kuri supratingai ir santūriai atsilaikė prieš niokojančią istorinę neteisybę, rašo „The Economist“.
