Naujajame AUKUS pakte yra numatytos įvairios gynybinės priemonės, įskaitant dirbtinio intelekto, kibernetines ir kvantines technologijas. Australija taip pat įsigis iš JAV atominių povandeninių laivų – amerikiečiai paskutinį sykį kitai valstybei suteikė tokią galimybę prieš 50 metų (Didžiajai Britanijai).
Kinijos ambasada Vašingtone jau sureagavo į tai, apkaltindama šalis „Šaltojo karo mentalitetu ir išankstiniu ideologiniu nusistatymu“.
Pastaraisiais metais demokratinės Vakaruose nuolat girdimi perspėjimai dėl augančios Kinijos karinės galios. Naujoji partnerystė skirta „vystyti regiono saugumą ir klestėjimą“, paaiškino bendroje nuotolinėje konferencijoje dalyvavę trijų šalių lyderiai.
Ši sutartis nepatiko ir Prancūzijai, kuri jau buvo susitarusi su Australija dėl 31 mlrd. vertės povandeninių laivų tiekimo sutarties. Prancūzai turėjo pagaminti 12 povandeninių laivų, tačiau amerikiečiai pasiūlė atominius.
Kas yra AUKUS?
CNN kalbinti analitikai tvirtina, kad tai yra, „tikėtina, didžiausią reikšmę turintis susitarimas tarp trijų šalių nuo pat Antrojo pasaulinio karo“.
Šis gynybinis paktas akcentuoja karinius pajėgumus, skirtingai nei „Penkių akių“ žvalgybos duomenų dalijimosi aljanso, kuris apima ir Naująją Zelandiją bei Kanadą.
Atominiai povandeniniai laivai Australijoje yra savaime didelės svarbos tarptautinis įvykis, tačiau AUKUS apims ne tik tai. Gynybinis aljansas apima ir dalijimąsi kibernetinėmis galimybėmis, dirbtinio intelekto, kvantinėmis ir kitomis povandeninėje erdvėje naudojamomis technologijomis.
„Tai yra istorinė galimybė trims tautoms, bendramintėms ir partnerėms, ginti bendras vertybes ir skatinti saugumą bei klestėjimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione“, – skelbiama bendrame pranešime.
Trijų šalių lyderiai tiesiogiai Kinijos neįvardijo, tačiau leido tai suprasti sakydami, kad „regiono saugumo iššūkiai gerokai išaugo“.
„Tai tikrai rodo, kad visos trys tautos brėžia brūkšnį smėlyje, kad pradėtų ir atremtų (Kinijos) agresyvius žingsnius Indijos ir Ramiojo vandenyno regione“, – pareiškė Azijos draugijos Australijoje atstovas Guy Boekensteinas.
Kodėl atsirado toks poreikis?
Kinijos karinis pasirengimas ir auganti agresyvi retorika regione neramina jos oponentus pastaruosius kelerius metus.
Pekinas buvo apkaltintas didinantis įtampą ginčijamose teritorijose, tokiose kaip Pietų Kinijos jūra. Kinija taip pat ženkliai padidino savo karines galimybes, įskaitant specialiai įkurtą Pakrančių sargybą, kurią kai kurie analitikai vadina de facto kariniu laivynu.
Vakarų šalys kritikavo Kinijos prekybos sankcijas kaimyninėms šalims, įskaitant tą pačią Australiją ir agresyvų kišimąsi į Ramiojo vandenyno teritorijų infrastruktūrą.
Australija iki šiol sugebėdavo išlaikyti gerus santykius su Kinija, kuri yra didžiausia šalies prekybos partnerė. Tačiau pastaraisiais metais šis bendradarbiavimas baigėsi, prasidėjus politiniams nesutarimams.
Kodėl būtent atominiai povandeniniai laivai?
Šie povandeniniai laivai yra daug greitesnis, juos daug sunkiau aptikti už paprastus. Jie taip pat gali išbūti po vandeniu mėnesių mėnesiais, paleisti tolimojo nuotolio raketas ir sutalpinti daugiau įrangos ar įgulos.
Ekspertų teigimu, tokios karinės technikos dislokavimas Australijoje yra kritiškai svarbus JAV įtakai regione.
JAV savo povandeninių laivų technologijomis dalijasi su kita valstybe pirmą sykį per 50 metų. Vienintelį kartą anksčiau ji buvo perduota Didžiajai Britanijai.
Australija taps vos septintąja valstybe pasaulyje, turinčia savo atominių povandeninių laivų. Anksčiau šias technologijas įsisavino JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Indija ir Rusija.
Ankstesnis šalies susitarimas su Prancūzija buvo kelissyk atidėtas dėl Australijos pageidavimo, kad kai kurie povandeninių laivų komponentai būtų gaminami vietoje.
Australija taip pat patvirtino, kad neturi ketinimų įsigyti ar kurti savo branduolinių ginklų.
Kam šis susitarimas nepatiks?
NATO aljanso partnerė Prancūzija dėl šio JAV ir Australijos susitarimo patirs didelių „negautų pajamų“ nuostolių. Anksčiau sudaryta sutartis sukurti Australijai dyzelinių-elektrinių povandeninių laivų flotilę liko užmarštyje.
Prancūzijos atstovai teigė, kad atšauktas Australijos susitarimas parodė „darnos trūkumą, kurį Prancūzija gali tik įsidėmėti ir dėl to apgailestauti“.
Antroji šalis yra Kinija. Nepaisant to, kad šalys neigia, kad šis gynybinis paktas yra nukreiptas prieš konkrečią šalį, niekam ne paslaptis, kad Didžioji Britanija, JAV ir Australija nerimauja dėl augančios Kinijos karinės galios.
Kinijos ambasados atstovas Vašingtone sakė, kad valstybės „neturėtų kurti atskirties blokų, nukreiptų į ... trečiųjų šalių interesus“.
Pekinas pasmerkė naują JAV aljansą su Australija ir Jungtine Karalyste, numatantį atominių povandeninių laivų laivyną Kanberai, ir pavadino jį „itin neatsakinga“ grėsme regiono stabilumui.
Šiuo susitarimu „rimtai kenkiama regiono taikai ir stabilumui, skatinamos ginklavimosi varžybos“, per eilinę spaudos konferenciją sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.
Japonijos pareiškimas
Faktiškai tuo pat metu, kaip ir žinia apie trijų Vakarų šalių aljansą, Japonijos gynybos ministras išskirtiniame interviu CNN pareiškė, kad šalis „brėžia raudoną liniją“ dėl salyno, į kurį pretenduoja ir Kinija.
Jo teigimu, Senkaku salos, Kinijoje vadinamo Diaoyu salomis, yra „nekvestionuojamai Japonijos teritorija“ ir „bus atitinkamai ginama“.
Japonija pastaruoju metu sustiprino savo gynybines pajėgas F-35 naikintuvais ir modernizavusi savo lėktuvnešius, kad šie būtų pritaikyti prie naujausio karo lėktuvo modelio. Šalis taip pat statosi naujus povandeninius laivus, kuria ir gaminasi kitą ginkluotę. Tačiau, kaip pažymima CNN, išlaidos kariuomenei vis dar ženkliai atsilieka nuo Kinijos.
Lietuva – konflikto su Kinija sūkuryje
Su Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako aptaręs ekonomines ir politines priemones, kaip Vakarų šalys galėtų atsakyti Kinijai į spaudimą Lietuvai dėl gilėjančių ryšių su Taivanu.
Lietuvos diplomatijos vadovas tvirtino, kad JAV visiškai palaiko Vilniaus poziciją ginče su Pekinu. „Aptarėme įvairias galimas priemones, kurios padėtų ne tik Lietuvai, bet ateityje ir kitoms valstybėms, kurios susidurtų su panašiu autoritarinių režimų spaudimu“, – BNS telefonu iš Vašingtono trečiadienį sakė ministras.
„Aptarėme ekonomines, finansines, politines priemones, patirtis, nes Lietuva kuriasi savo patirtį būtent atlaikant spaudimą. JAV tame turi kur kas daugiau patirties“, – pridūrė jis.
G. Landsbergis atsisakė įvardyti konkrečias priemones. Jis tvirtino iš A. Blinkeno sulaukęs garantijų dėl paramos Lietuvos pozicijai. „Lietuvos pozicija yra 100 procentų palaikoma, buvo pasakyta, kad esame laisvės ir demokratijos balsas pasaulyje ir ten, kur Lietuvai yra sunku, kitos valstybės turi pagelbėti“, – kalbėjo ministras.
Lietuvos santykiai su Kinija ypač pablogėjo nutarus Vilniuje atidaryti Taivano prekybos atstovybę. Pekinas tvirtina, kad taip pažeidžiama „Vienos Kinijos“ politika. Kinija Taivaną vadina maištaujančia savo provincija.
Kinija dėl tokių ketinimų rugpjūtį konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių ir nurodė tą patį padaryti Lietuvai. Šalis taip pat pastaruoju metu ėmėsi stabdyti krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.
Anksčiau skelbta, kad Lietuvoje Taivano prekybos atstovybė bus atidaryta vasarą. G. Landsbergis BNS teigė, kad šiuo metu su partneriais vyksta diskusijos, kada tai padaryti būtų geriausias metas. „Lietuvos užsienio politika bendrai yra 100 proc. palaikoma Jungtinių Amerikos Valstijų“, – sakė G. Landsbergis, paklaustas, ar JAV remia Lietuvos sprendimą Taivano atstovybę vadinti šiuo, o ne Taipėjaus, vardu.
Jungtinės Valstijos taip pat svarsto Taivano prašymą pervadinti atstovybę šioje šalyje, įtraukiant Taivano pavadinimą, praėjusią savaitę rašė „Financial Times“.
Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad G. Landsbergis su A. Blinkenu taip pat aptarė galimybę plėsti bei gilinti dvišalį bendradarbiavimą, stiprinant saugumą, pirmiausia užtikrinant JAV pajėgų buvimą Lietuvoje ir rengiant bendrą atsaką prieš hibridines grėsmes, paramos demokratiniams procesams regione bei pasaulyje didinimą.
Abiejų šalių diplomatijos vadovai kalbėjosi apie galimybes sustiprinti abipusiai naudingus ekonominius ryšius, ypač atveriant JAV rinką lietuviškoms prekėms ir vystant bendrus investicinius projektus.
