„Geležinis kupolas“ – taip Izraelio gynybos ministerijos specialistai pavadino naująją apsaugos nuo raketų ir reaktyvinių sviedinių sistemą, kurią planuojama įrengti palei visą valstybės sieną, rašo Šveicarijos dienraštis „Le Temps“.
Kaip ir priešraketinis skydas, kurį JAV prezidento R. Reagano administracija ėmėsi kurti dar devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, „geležinis kupolas“, sutinkamai su Izraelio kariškių planais, turėtų saugoti visą šalies teritoriją nuo bet kokio agresoriaus atakų.
Pasak dienraščio, sistema susidedanti iš trijų dalių. Pirmoji aptinka palestiniečių leidžiamas „Kassam“ raketas, kurių nuotolis siekia nuo 1 iki 20 kilometrų, ir sunaikina jas skrydžio metu. Antroji fiksuoja reaktyvinių „katiušos“ tipo sviedinių (skrydžio nuotolis – iki 100 kilometrų) paleidimą iš Sirijos arba Libano teritorijos. Trečioji saugo nuo raketų, paleidžiamų iš kur kas toliau, pavyzdžiui, Irane, esančių pozicijų.
Pirmajame ir antrajame apsaugos lygyje naudojami Izraelio gamybos radarai, sujungti su greitašaudžiais reaktyviniais įrenginiais. Trečiasis lygis sudėtingesnis, rašo „Le Temps“. Numatyta, kad reikės užtikrinti antiraketų „Hetz“, dislokuotų įvairiuose šalies rajonuose, nepilotuojamų lėktuvų ir neseniai iš Palmahimo karinių oro pajėgų bazės į orbitą išvestų žvalgybos palydovų koordinavimą.
Izraelio karinių korespondentų duomenimis „geležinis kupolas“ pradės veikti ne anksčiau, nei po 3 – 5 metų. Tačiau pirmasis apsaugos lygis bus įdiegtas jau po 18 mėnesių. Visa kuriamos apsaugos sistemos kaina laikoma valstybine paslaptimi, tačiau specialistai tvirtina, kad kiekvienas „gynybinis“ šūvis kainuos apie 50 tūkstančių Šveicarijos frankų (apie 103 tūkst. Lt).
Lankydamasis į pietus nuo Tel Avivo esančioje Palmahimo karinių oro pajėgų bazėje Izraelio gynybos ministras Ehudas Barakas sakė pritariantis „geležinio kupolo“ projektui. Jis pareiškė, kad izraeliečių pasitraukimas iš Vakarų kranto neprasidės tol, kol nepradės veikti pirmoji gynybinės sistemos dalis.
„Ehudas Barakas prisimena pirmąjį karą Persų įlankoje 1991 m., kuomet valstybės gyvenimą paralyžiavo maždaug 40 senų Irako „Scud“ raketų, kurių didžioji dalis nukrito jūroje arba dykumoje. Jis taip pat pasimokė ir iš paskutiniojo karo su Libanu, kai „Hizbollah“ iš „katiušų“ apšaudė į šiaurinius Izraelio rajonus, - „Le Temps“ sakė karinis analitikas Alanas Ben Davidas. – Jei tai pasikartotų ir su „Kassam“ raketomis, kuriomis į Tel Aviną būtų taikomasi iš Vakarų kranto, ministrui tektų už tai atsakyti. O jis nenori, kad tai sugadintų jam karjerą“.
Pokalbyje telefonu su „Le Temps“ korespondentu buvęs Izraelio kariuomenės generalinio štabo viršininkas Ammonas Lipkinas – Shahakas patvirtino, kad Izraelio priešraketinio skydo kūrimo galimybių tyrimai buvo pradėti po pirmojo karo Persijos įlankoje. Jo teigimu „Izraelis įsigijo reikiamas technologijas“. Kokias? Paslaptis.
Tačiau, pasak dienraščio, vis dėlto žinoma, kad devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje Izraelis sukūrė sistemą „Nautilus“, lazerio spinduliais aptinkančią ir skrydžio metu sunaikinančią raketas ir artilerijos sviedinius.“Nautilus“ bandymų rezultatai buvo įtikinami, tačiau JAV administracija atsisakė toliau finansuoti šį projektą.
Šį kartą klostosi visiškai priešinga situacija, rašo „Le Temps“. Tai, kad sutartis dėl bendradarbiavimo antiraketų kūrimo srityje buvo sudaryta su Indija, o birželio 10 d. į orbitą buvo iškeltas Izraelio žvalgybinis palydovas „Ofek-7“ – anaiptol ne atsitiktinumas, teigia dienraštis.
