Šį šeštadienį Visuomeninio jaunimo klubas (toliau – VJK) Užupyje surengė diskusiją apie JAV prezidento rinkimus.
Susitikimo tikslas buvo visapusiškai palyginti respublikonų ir demokratų kandidatus. Baracką Obamą ir Johną McCainą lyginome dviem aspektais: ekonominės politikos bei užsienio politikos kontekste. Taip pat stengėmės nustatyti, kuris iš kandidatų būtų naudingesnis Lietuvai. Įdomumo dėlei prieš pradėdami diskusiją surengėme balsavimą – už kurį pretendentą į prezidentus mes balsuotume (nesiremdami jokiais kriterijais). Balsai pasiskirstė tolygiai.
JAV visuomenei vidaus politikos klausimai yra itin aktualūs šiuose rinkimuose. Dauguma žmonių yra nusivylę Busho administracijos veiksmais šalies viduje, kurie privedė prie būsto paskolų krizės. Tad natūralu, jog didelė visuomenės dalis savo viltis sieja su B. Obama. Pastarasis pristatė ambicingą planą, turėsiantį sustiprinti šalies ekonomiką.
„B. Obama ketina pritraukti 75 milijardus dolerių per mokesčių apkarpymus pensininkams, bedarbiams, dirbančioms šeimoms. Plane taip pat minimas 45 milijardų dolerių rezervas, kuris gali būti panaudotas tuo atveju, jei ekonomika ir toliau smuktų.“ - teigia CNN, - „ B. Obama taip pat ketina visiškai panaikinti mokesčius pensininkams, gaunantiems mažiau nei 50 tūkst. dolerių per metus, smulkiesiems ir pradedantiesiems verslininkams. Kita vertus, kandidatas į prezidentus žada pakelti mokesčius daugiausiai uždirbantiems“. Tuo tarpu respublikonų kandidato planas kardinaliai skiriasi nuo demokratų. J. McCainas tikisi atgaivinti JAV ekonomiką per naujų darbo vietų sukūrimą. Todėl McCainas siūlo sumažinti korporacijų pelno mokesčius nuo 35 proc. iki 25 proc. Be to, jis siūlo išlaikyti dabartinius investicijų ir pajamų mokesčius.
Antra sritis, kurioje verda įnirtingos diskusijos tarp pretendentų į prezidentus – užsienio politika. Bene labiausiai abiejų kandidatų nuomonės susikirto Irako klausimu. „Aš neketinu laikyti karių Irake nė minute ilgiau, nei yra būtina“ - pabrėžė J. McCainas. Kartu jis priduria, jog negali nustatyti tikslios karių išvedimo datos, nes JAV tikslas užtikrinti stabilią demokratiją Irake dar nėra pasiektas. J. McCainas taip pat pasisako už aktyvesnę Jungtinių Tautų veiklą Irake. Jis siūlo JT padėti rengti nacionalinius rinkimus 2009 metais. O B. Obama nustatė tikslią karių išvedimo iš Irako datą – 2010 metų vasara. Iš kitos pusės, neseniai JAV valstybės sekretorė Condoleeza Rice paskelbė, jog Irako stabilizavimo klausimai sparčiai juda į priekį, ir kad jau prasidėjo vidinės diskusijos dėl baigtinio karių išvedimo iš Irako datos. Tokiu būdu vienas iš skambiausių B. Obamos argumentų, nukreiptų prieš J. McCainą, faktiškai netenka turėto svorio.
Demokratų kandidatas ketina derėtis su Sirija bei Iranu, siūlys šioms valstybėms prisidėti užtikrinant taiką regione.
Viena iš silpniausių B. Obamos vietų – santykių su Rusija strategijos neturėjimas. Tuo efektyviai naudojasi respublikonai, kurie aršiai kritikuoja Rusijos veiksmus Gruzijoje. J. McCainas yra pareiškęs, jog ketina pašalinti Rusiją iš Didžiojo aštuoneto, neleisti jai įstoti į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) ir įvesti sankcijas Rusijos verslininkų atžvilgiu.
Visgi abu kandidatai kai kuriais klausimais sutaria – abu ketina toliau tęsti Kubos blokadą tol, kol ši šalis sutiks tapti demokratine valstybe. Tiek B. Obama, tiek J. McCainas remia Izraelį, teigdami, kad jei iškiltų reali grėsmė iš Irano – jie pradėtų karinę intervenciją.
Viena pagrindinių šios diskusijos minčių buvo įsitikinimas, jog B. Obamos ir J. McCaino politikos kursai turėtų skirtingą poveikį Lietuvai. B. Obama daugiau dėmesio skiria vidaus politikai, ketina sustiprinti JAV ekonominę galią. Iš esmės tai turėtų teigiamą poveikį Lietuvai, kadangi šių dienų ekonomika funkcionuoja globaliai. Mes matėme, kaip būsto paskolų krizė atsiliepė ir Lietuvoje, tad tikime, jog JAV ekonomikos pakilimas turėtų padėti atsitiesti ir Lietuvos ekonomikai. Kita vertus, turėjome nemažai abejonių dėl B. Obamos užsienio politikos nuostatų. Mums neatrodo, kad Irako padėtis yra stabili ir saugi, kad galima ramia galva šią šalį palikti. Teigiame, kad toks žingsnis priartintų Iraką prie žlugusios valstybės statuso, nes, tikėtina, į šalį sugrįžtų teroristinės grupuotės, kurios nuverstų silpną prodemokratišką Irako valdžią. Abejones kelia ir keistas abejingumas Rusijos atžvilgiu, ypač šių dienų kontekste, kai „meška bunda po žiemos miego“.
Visiškai priešingos yra respublikono J. McCaino pozicijos tarptautinės politikos klausimais. J. McCaino ekonominė politika yra nuosaikesnė, kiek primenanti G. W. Busho modelį. Sunku prognozuoti, kaip tokie J. McCaino siūlymai atsilieps JAV ekonomikai, bet kadangi nesame linkę į kardinalius pertvarkymus, labiau pritariame McCainui. Panašaus VJK narių pritarimo sulaukė ir respublikonų kandidato užsienio politikos doktrina. Pritariame griežtesnei pozicijai Rusijos klausimu, kaip ir ilgesniam karių palikimui Irake. Matome ir neigiamų pusių – J. McCainas yra pernelyg prognozuojamas ir tiesmukas, tad Maskvai būsią lengviau identifikuoti „amžino priešo“ geopolitinius ėjimus. Visgi po pastarųjų įvykių Kaukaze manome, jog arogantiški ekspansionistiniai Rusijos veiksmai nebegali būti toleruojami. Tad renkantis tarp didesnės ekonominės naudos ir griežtesnės bei principingesnės JAV užsienio politikos, mes liekame respublikonų stovykloje. Tai parodė ir mūsų slapto balsavimo rezultatai – po diskusijos vienbalsiai nubalsuota už J. McCaino kandidatūrą.
Vilius Bartninkas
