Įdomus atvejis buvo išsamiai aprašytas tyrime, paskelbtame šių metų pradžioje žurnale „International Journal of Infectious Diseases“.
Šis atvejis pirmą kartą šviesą išvydo 2020 m. liepos mėn., kai Vietnamo visuomenės sveikatos institucijos aptiko 23 metų pacientą, kuris buvo paguldytas į ligoninę dėl nuovargio, anoreksijos, raumenų skausmų, abscesų ir kirminų, lendančių iš po kojų odos.
Vyrui buvo paskirti antiparazitiniai vaistai, po to kirminai ir lervos buvo pašalintos iš pažeistų vietų. Iš viso iš paciento rankų ir kojų buvo pašalintos penkios suaugusios kirmėlės, kurių matmenys buvo 30–60 centimetrų. Pirminis kirminų tyrimas mikroskopu parodė, kad jie priklauso kirminų genčiai, vadinamai Dracunculus, kuriai priklauso Gvinėjos kirminas (D. medinensis). Tačiau šie iš žmogaus ištraukti kirminai buvo per trumpi, kad būtų Gvinėjos kirminai.
Mėginiai buvo išsiųsti į JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) būstinę Atlantoje, ir jiems buvo atliktas genetinis tyrimas. Jis patvirtino, kad kirminas buvo ne Gvinėjos kirminas (D. medinensis), o dar nežinoma Dracunculus rūšis.
Tyrėjai pažymėjo, kad kirminai turi daug panašumų su kitomis Dracunculus rūšimis, aptinkamomis ropliuose, tačiau ne žmonėse ar žinduoliuose, o tai rodo, kad parazito kilmė yra zoonozinė.
Kaip šis neįprastas kirminas užkrėtė vyrą, lieka neaišku. Tyrime pažymima: „Tai yra pirmasis pranešimas apie Dracunculus, užkrėtusį žmones Vietname“. Jo liūdnai pagarsėjęs giminaitis Gvinėjos kirminas (D. medinensis) beveik išnaikintas daugumoje pasaulio vietų. Ši rūšis, aptinkama daugelyje Azijos ir Afrikos vietų, dabar yra endeminė tik penkiose Afrikos šalyse. 2018 m. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad šis kirminas neaptinkamas iš viso 198 šalyse.
Tačiau kai kuriose Vietnamo gyvatėse buvo rasta kitų Dracunculus rūšių. Mokslininkai mano, kad vyras, gyvenantis kaime, užsikrėtė parazitu per savo mitybą. Jis gyveno šiaurinėje Vietnamo aukštumoje, kur tradiciškai valgomos žalios daržovės ir šviežia žuvis, pagauta vietinėse upėse. Spėjama, kad jis gėrė geriamąjį vandenį, kuriame buvo užkrėstų mažų vėžiagyvių, arba valgė žuvis, turinčias lervų, nors to negalima galutinai įrodyti.
Taigi, ar turėtume išsigąsti? Bent jau kol kas, ne.
Papildytoje redakcijoje du atogrąžų ligų ekspertai aptaria, ar „Dracunculiasis X“ turėtų būti laikoma kylančia grėsme visuomenės sveikatai, ar tiesiog „egzotišku perlu“. Jie aiškina, jog apie šį vienkartinį atvejį žinoma per mažai, kad būtų galima susidaryti konkrečią nuomonę, nors atrodo, kad tai greičiausiai keista anomalija, o ne grėsmė visuomenės sveikatai.
„Dar per anksti daryti per daug optimistines išvadas, nes mes per mažai žinome apie rezervuaro epidemiologiją, susijusią su vienu čia aprašytu atveju, – rašoma tyrime. – Tačiau atrodo, kad tai paprasčiausia gamtos įdomybė, o ne kylanti nauja grėsmė žmonėms.“
