Maskva siekia sustiprinti ryšius Azijoje ir atsverti didėjančią tarptautinę izoliaciją dėl savo karo Ukrainoje.
Rusijos ir Vietnamo lyderiai pasirašė susitarimus dėl tolesnio bendradarbiavimo švietimo, mokslo ir technologijų, naftos ir dujų telkinių žvalgymo bei sveikatos apsaugos srityse. Jie taip pat susitarė rengti veiksmų planą branduolinių mokslų ir technologijų centrui Vietname įkurti.
Po derybų V. Putinas sakė, kad abi pusės yra suinteresuotos „sukurti patikimą saugumo architektūrą“ Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, grindžiamą jėgos nenaudojimu ir taikiu ginčų sprendimu, be, jo žodžiais, uždarų karinių-politinių blokų.
Ketvirtadienio popietę V. Putinas atvyko į Vietnamo prezidento rūmus, kur jį pasitiko Rusijos ir Vietnamo vėliavomis mojuojantys moksleiviai ir Vietnamo naujasis prezidentas To Lamas. Vėliau prezidentai surengė dvišalį susitikimą ir bendrą spaudos konferenciją.
Kiek vėliau Rusijos lyderis susitiko su Vietnamo ministru pirmininku Pham Minh Chinhu (Pham Min Činiu) ir turėtų susitikti su Komunistų partijos generaliniu sekretoriumi Nguyen Phu Trongu (Ngujen Fu Čongu) – įtakingiausiu šalies politiku – ir parlamento pirmininku Tran Thanh Manu (Čan Tan Manu).
V. Putinas ankstų ketvirtadienio rytą į Hanojų atvyko iš Šiaurės Korėjos, kur su jos autokratiniu vadovu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu) pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo teikti abipusę pagalbą karo atveju.
Strateginis paktas, kuris galimai atspindi stipriausią Maskvos ir Pchenjano ryšį nuo Šaltojo karo laikų, pasirašytas didėjant abiejų šalių priešpriešai su Vakarais.
Abipusė nauda
Trečiadienį Rusijos ambasadorius Vietname Genadijus S. Bezdetka pareiškė, kad Maskva nori palaikyti glaudų ir veiksmingą bendradarbiavimą energetikos, pramonės, technologijų, švietimo, saugumo ir prekybos srityse, skelbia oficiali Vietnamo žiniasklaida.
Dėl šios V. Putino kelionės JAV ambasada Vietname griežtai priekaištavo.
Nuo praėjusio V. Putino vizito Vietname 2017 metais daug kas pasikeitė. Dabar Rusijai dėl invazijos į Ukrainą taikomos įvairios JAV vadovaujamos sankcijos. 2023 metais Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) Hagoje išdavė Rusijos prezidento arešto orderį dėl karo nusikaltimų. Kremlius jį atmeta kaip „niekinį“, pabrėždamas, kad Maskva nepripažįsta Teismo jurisdikcijos.
Pastarieji V. Putino vizitai – iš pradžių į Kiniją, o dabar į Šiaurės Korėją bei Vietnamą – yra bandymas nutraukti tarptautinę izoliaciją, sakė politikos ekspertas Nguyen Khac Giangas (Ngujen Khak Ziangas) iš ISEAS-Yusofo Ishako (Jusofo Išako) instituto Singapūre.
JAV ir jų sąjungininkės reiškia didėjantį susirūpinimą dėl galimo ginkluotės susitarimo, pagal kurį Pchenjanas mainais į ekonominę pagalbą ir technologijų perdavimą, galintį padidinti Kim Jong Uno branduolinių ginklų ir raketų programos keliamą grėsmę, tiektų Maskvai labai reikalingą amuniciją naudoti kare Ukrainoje.
Abi šalys neigia kaltinimus ginklų perdavimu, kuriuo būtų pažeista daugybė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų. Šioms sankcijoms yra pritarusi ir Rusija.
Pasak Nguyen Khac Giango, Rusija Vietnamui svarbi dėl dviejų priežasčių: kaip didžiausia karinės įrangos tiekėja ir kaip šalis, naftos paieškos technologijomis padedanti palaikyti Hanojaus pretenzijas ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje.
„Rusija signalizuoja, kad, nepaisant karo Ukrainoje, ji nėra izoliuota Azijoje, o Vietnamas stiprina svarbius tradicinius santykius, nors taip pat diversifikuoja ryšius su naujesniais partneriais“, – sakė Prashantha Parameswaranas (Prašanta Paramesvaranas) iš Wilsono (Vilsono) centro Azijos programos.
Neutralumas tampa sudėtingesnis
Hanojus ir Maskva diplomatinius santykius palaiko nuo 1950 metų, o šiemet sukanka 30 metų, kai buvo pasirašyta Vietnamo ir Rusijos draugiškų santykių sutartis.
Vietnamas išlieka neutralus Rusijos invazijos į Ukrainą atžvilgiu, tačiau šis neutralumas tampa vis sudėtingesnis. JAV ambasada Hanojuje sukritikavo V. Putino vizitą, teigdama, jog „jokia šalis neturėtų suteikti Putinui tribūnos, kad jis galėtų propaguoti savo agresijos karą, ir [neturėtų] leisti jam normalizuoti savo žiaurumus“.
Jei V. Putinui bus leista laisvai keliauti, tai „gali normalizuoti Rusijos [vykdomus] šiurkščius tarptautinės teisės pažeidimus“, sakoma pareiškime.
Vietnamui reikia JAV paramos, kad jis galėtų įgyvendinti savo ekonomines ambicijas ir diversifikuoti ryšius gynybos srityje, sakė P. Parameswaranas.
„Didėjant įtampai tarp Vašingtono ir Maskvos, jis turi kruopščiai kalibruoti savo veiksmus su Rusija“, – pridūrė jis.
