Vakarų diplomatams didinant spaudimą rasti konflikto sprendinį, Rusija organizuoja atskiras taikos derybas.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas trečiadienį pareiškė, kad susitikimas Vienoje, rengiamas po kelių nesėkmingų derybų raundų Ženevoje, yra „paskutinė viltis“ rasti politinį konflikto sprendinį.
Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vykdo lygiagretų diplomatinį taikos procesą. Šių derybų naujas raundas numatytas sausio 30 dieną Sočio kurorte prie Juodosios jūros.
Prieš derybas Vienoje pareigūnai iš Jungtinių Valstijų, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos, taip pat jų kolegos iš Saudo Arabijos bei Jordanijos antradienį surengė susitikimą Paryžiuje bendram atsakui į Rusijos iniciatyvą parengti.
„Jungtinės Tautos vidury žaidimo turi būti grąžintos į aikštelę. Jokiu būdu negalima leisti uzurpuoti, nukreipti nuo kurso ar apeiti Ženevos procesą“, – sakė prancūzų diplomatinis šaltinis.
Lygiagrečios derybos
Po gruodžio viduryje Ženevoje surengto nesėkmingo JT vadovaujamų taikos derybų raundo Sirijos vyriausybės atstovai ir opozicijos grupės susirinko į Vieną.
Opozicijos delegacija šįkart parengė bendrą poziciją ir kategoriškai nebeteigia, kad bet kokiam politiniam sprendiniui būtinas Basharo al Assado (Bašaro Asado) pasitraukimas. Tačiau režimo pareigūnai toliau atsisako tiesiogiai derėtis su opozicija.
Siekdamas, kad Vienoje, į kurią derybos buvo perkeltos logistiniais sumetimais, būtų padaryta bent kažkiek pažangos, JT pasiuntinys Staffanas de Mistura (Stafanas de Mistura) į darbotvarkę įtraukė klausimą dėl naujos konstitucijos apeinant sudėtingesnį rinkimų klausimą.
Tuo tarpu Rusija ateinančią savaitę rengia Sirijos nacionalinio dialogo kongresą, į kurį buvo pakviesti tiek Sirijos pilietinės visuomenės, tiek kurdų atstovai.
Likus dviem mėnesiams iki Rusijos prezidento rinkimų V. Putinas viliasi paskelbti apie svarbią užsienio politikos pergalę padėjus Damasko režimo pajėgoms užsitikrinti pergalę Sirijoje.
„Rusija, be kita ko, ketina pristatyti savo projektą dėl naujos Sirijos konstitucijos“, – sakė Rusijos strateginių tyrimų instituto (RISI) analitikas Aždaras Kurtovas.
Kaip rimtai nusiteikusi Rusija?
Maskva sako, kad Sočio derybomis siekiama „veiksmingai“, „konkrečiais rezultatais“, palaikyti JT remiamas derybas. Sočio deryboms taip pat tarpininkauja Iranas bei Turkija.
Sočio susitikimas rengiamas po kelių derybų raundų Kazachstano sostinėje Astanoje, kuriuose buvo sutarta Sirijoje įsteigti keturias vadinamąsias deeskalacijos zonas. Atitinkamą susitarimą pernai sudarė sukilėlius palaikanti Turkija ir Damasko režimo sąjungininkai Iranas bei Rusija.
Tačiau Sirijos opozicijos lyderiai kol kas nepaskelbė, ar vyks Sočį, ir abejoja Maskvos ketinimais, o kai kurie netgi nerimauja dėl savo saugumo.
„Vyresnieji, nacionaliniais drabužiais pasipuošę kurdai ir t. t. – būtų puiki nuotrauka, tačiau tai negarantuoja, kad jų atstovai bus ten“, – sakė vienas diplomatinis šaltinis iš Europos.
Koks JAV vaidmuo?
Vašingtonas, kuris prezidentu tapus Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) faktiškai nedalyvavo taikos procese, pastarosiomis savaitėmis užsiminė apie galimas permainas.
„Amerika nori pasitelkti Sirijos kortą santykiuose su Rusija ir reaguoti į augančią iraniečių įtaką“, – sakė Arabų pasaulio ir Viduržemio jūros studijų centro Ženevoje direktorius Hasni Abidi (Hasnis Abidis).
Šiuo metu Amerika sako, kad kol valdžioje yra B. al Assadas, ji, atsižvelgdama į augančią Teherano įtaką, paliks Sirijoje apie 2 tūkst. savo karių.
„Maskvos ir Vašingtono interesų konfliktas yra neišvengiamas. Tiek vienas, tiek kitas neabejotinai sieks sumažinti savo oponento vaidmenį užbaigiant krizę“, – sakė A. Kurtovas.
Kokios pažangos galima tikėtis Vienoje?
„Neabejotina, kad Vienoje bus išbandytas Rusijos gebėjimas atvesti Sirijos režimą prie derybų stalo“, – sakė vienas Europos diplomatinis šaltinis.
Vis dėlto kol kas neaišku, ar B. al Assadas, 2016 metais susigrąžinęs Alepą, bus linkęs derėtis – juolab jeigu jis bus įsitikinęs, kad turi galimybę atkovoti Idlibą, paskutinę didelę sukilėlių pajėgų kontroliuojamą provinciją.
Diplomatai taip pat pažymi, kad Damasko sąjungininkui Teheranui iš politinio sprendinio būtų mažai naudos.
Tačiau grėsmių Sirijai išlieka – kaip parodė šiuo metu vykstanti Turkijos karinė intervencija šalies šiaurėje, nukreipta prieš kurdų sukilėlius, Ankaros laikomais keliančiais terorizmo pavojų.
„Ženevos procesas nemiręs, – sakė rusų politikos analitikas Fiodoras Lukjanovas. – Rusijos prestižas priklausys nuo to, kaip vystysis šis procesas, ir tik JT gali užtikrinti bet kokių susitarimų legitimumą.“
