Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.
Olegas Deripaska (g. 1968 m.) yra Rusijos oligarchas, vienas turtingiausių žmonių Rusijoje, rašo spisokputina.org. Gimė Dzeržinske, Nižnij Novgorodo srityje ir užaugo Ust-Labinske, Krasnodaro krašte, 1993 m. baigė Maskvos valstybinį universitetą, įgijo fizikos magistro laipsnį.
1996 m. jis gavo Plekhanovo ekonomikos universiteto magistro laipsnį. Baigęs mokslus jis įkūrė įmonę, kuri specializavosi metalo prekyboje. Beveik visas šio verslo pelnas buvo išleistas privatizuotų įmonių akcijoms pirkti.
1994 metais 26 metų O. Deripaska tapo Sajanogorsko aliuminio gamyklos (Chakasija) generaliniu direktoriumi. 1997 m. jis sukūrė Sibiro aliuminio grupę, įsikūrusią Sajanogorsko aliuminio gamykloje. 1997-2001 m. jis buvo Sibiro aliuminio grupės (nuo 2001 m. – „Basic Element“), kuri vėliau suvienijo kelias pirmaujančias Rusijos aliuminio pramonės įmones, prezidentas.
2000 m. O. Deripaska įkūrė „Rusal“ holdingą, sujungdama „Sibirian Aluminum“ ir „Sibneft“ aliuminio ir aliuminio oksido aktyvus. Nuo 2012 m. jis yra „Basic Element“ stebėtojų tarybos pirmininkas.
Iki 2018 metų jis buvo Rusijos energetikos kompanijos „En Group“ ir antros pagal dydį aliuminio kompanijos pasaulyje „United Company Rusal“ prezidentas.
Jis buvo vedęs pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino podukrą Poliną Jumaševą ir artimo Jelcino patarėjo Valentino Jumaševo dukrą. Pranešama, kad jie išsiskyrė 2018 metais. 2017 metais O. Deripaska įsigijo Kipro pilietybę.
Nuopelnai Kremliaus režimui
Pirmiausia tai korupcija, ekonominiai nusikaltimai, kišimasis į užsienio valstybės reikalus, dalyvavimas organizuotame nusikalstamume.
Teisėsaugos institucijos ir įvairių šalių teismai ne kartą yra įtarę Olegą Deripaską dalyvavus organizuotų nusikalstamų grupuočių veikloje ir palaikius glaudžius santykius su mafijos bosais.
2006 metais buvęs Deripaskos partneris Michailas Chernoy pateikė ieškinį O. Deripaskai. Jis reikalavo kompensacijos už neva jam priklausantį 20 proc. „Rusal“ akcijų paketą. Pasak M. Chernoy, šią dalį jis perleido Olegui Deripaskai, o O. Deripaska pažadėjo ją išpirkti per trejus-penkerius metus. Tačiau savo pažado jis netesėjo. Teisme Chernoy atstovas parodė įrodymų, kad O. Deripaska palaikė draugiškus ir artimus santykius su organizuotų nusikalstamų grupuočių lyderiais. 2001 m. mirė Izmailovo-Goljanovo grupuotės lyderis Antonas Malevskis ir Podolsko organizuotos nusikalstamos grupuotės lyderis Sergejus Popovas.
2006 metais JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) užblokavo JAV vizą, išduotą O. Deripaskai dėl įtarimų ryšiais su organizuotu nusikalstamumu.
2007 metais Vokietijos prokurorai taip pat įtarė Olegą Deripaską ryšiais su Izmailovo nusikalstama grupuote. Prokuratūra apkaltino jį ir tris jo bendrininkus išplovus apie 8 mln. eurų perkant turtą Štutgarte. O. Deripaska, pasak Štutgarto prokuratūros, 1990-aisiais buvo siejamas su Izmailovo organizuota nusikalstama grupuote. Perskirstant aliuminio pramonę nusikalstamos grupuotės nariai įbaugino ar net fiziškai eliminavo „Deripaska“ konkurentus. Jie papirkinėjo teismus ir įvykdė pasikėsinimą nužudyti Kemerovo srities vicegubernatorių. Todėl O. Deripaska sugebėjo perimti metalurgijos gamyklos Novokuznecke kontrolę.
2009 metais Ispanijos teisėsaugos institucijos pinigų plovimu įtarė Olegą Deripaską ir du buvusius jo partnerius – Iskanderą Makhmudovą ir Michailą Chernoy. Teismo dokumentuose buvo nurodyta, kad verslininkai gavo pajamų iš aliuminio pramonės, kuri buvo įkurta „reketuojant, sukčiaujant ir žudant“.
Olegas Deripaska taip pat įtariamas korupcija ir pareigūnų papirkimu.
1998 metais O. Deripaska užmezgė gerus santykius su Samaros gubernatoriumi Konstantinu Titovu. Jam padedant O. Deripaskai pavyko perimti Samaros metalurgijos gamyklą, antrąją pagal dydį Sibiro aliuminio grupės įmonę. Vėliau K. Titovas padėjo O. Deripaskai įsigyti „Aviakor“, kuri anksčiau buvo viena iš pirmaujančių Rusijos aviacijos įmonių.
Vienas įtakingų Olego Deripaskos partnerių buvo Anatolijus Čiubaisas. 1999 m. A. Čiubaisas, būdamas tuometinės RAO UES (elektros energijos monopolijos) vadovu, padėjo Novokuznecko „Aluminum“ elektrinės turtą perduoti O. Deripaskai, pateikdamas ieškinius prieš elektrinę dėl skolų už elektrą.
Remiantis Vokietijos prokuratūros tyrimo parodymais, dešimtajame dešimtmetyje „Olegas Deripaska palaikė glaudžius ryšius su FST ir policija. Jis pažinojo tuometinį FST vadovą Valerijų Pečenkiną (1997 m. paskirtas FST direktoriaus pavaduotoju ir Kontržvalgybos departamento vadovu. 2000 metais atsistatydinęs jis netrukus tapo „Siberian Aluminium“ direktoriaus pavaduotoju). Glaudūs ryšiai su FST ir policija buvo strategiškai svarbūs O. Deripaskos grupuotei. Šiuos kontaktus O. Deripaska naudojo verslo partnerių stebėjimui, telefoninių pokalbių klausymuisi, lauko stebėjimui, dokumentų gavimui. Taip jie galėtų išsiaiškinti verslininkų silpnąsias vietas, kad būtų galima efektyviau vykdyti turto prievartavimą“.
2008 metais „Sunday Times“ teigė, kad Peteris Mandelsonas, buvęs Europos prekybos komisaras ir Didžiosios Britanijos verslo ir verslumo ministras, savo jachtoje ne kartą buvo susitikęs su O. Deripaska. Spėjama, kad P. Mandelsonas pasinaudojo tarnybine padėtimi ir teikė paslaugas O. Deripaskai, imdamasis priemonių sumažinti aliuminio folijos importo į ES tarifus.
2018 metų vasarį Aleksejaus Navalno Antikorupcijos fondas (ACF) paskelbė tyrimą dėl Olego Deripaskos ir ministro pirmininko pavaduotojo Sergejaus Prichodko korupcinių ryšių. Tyrimo metu buvo teigiama, kad pareigūnas ir O. Deripaska derasi dėl verslininko jachtos prie Norvegijos krantų. Tai, kad vienas iš Vyriausybės vadovų ilsėjosi verslininko jachtoje ir, ko gero, pasinaudojo jo lėktuvu, ACF laiko kyšiu ir paslėpta korupcijos forma.
Ne viena žiniasklaida, taip pat užsienio valdžios institucijos įtaria O. Deripaską šiurkščiu kišimusi į užsienio valstybių reikalus.
Pasak „Associated Press“, 2004-2015 metais buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo kampanijos vadovas Paulas Manafortas slapta bendradarbiavo su Rusijos milijardieriumi Olegu Deripaska, siekdamas sustiprinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino interesus Vakaruose. Agentūros duomenimis, 2006 metais P. Manafortas pasirašė sutartį su O. Deripaska, kurioje metinė alga siekia 10 mln. JAV dolerių. 2017 metų rugsėjį „Washington Post“ paskelbė, kad likus dviem savaitėms iki D. Trumpo rinkimų 2016 metais, Paulas Manafortas pasiūlė O. Deripaskai asmeninių patarimų dėl rinkimų JAV.
„Wall Street Journal“ išsamiai aprašė Manaforto darbą su Rusijos verslininku 2004-2015 metais. Jų politinis bendradarbiavimas buvo susijęs su Ukraina, Sakartvelu ir Juodkalnija. Šaltiniai pranešė, kad Manaforto kompanija DMP padėjo O. Deripaskai organizuoti prorusiško politiko Igorio Giorgadzės sugrįžimą į Sakartvelą 2004 metais. Ukrainoje Manaforto konsultantai padėjo O. Deripaskai rinkti informaciją „Rusijai pritariančiai“ partijai. Juodkalnijoje Manaforto kompanija rėmė komercinius O. Deripaskos interesus ir parėmė referendumą dėl Juodkalnijos narystės Europos Sąjungoje.
2018 metų balandį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas Olegui Deripaskai ir dar 23 Rusijos magnatams bei pareigūnams. Jungtinių Valstijų iždo departamento pareiškime teigiama, kad O. Deripaska „buvo apkaltintas grasinimu verslo konkurentų gyvybėms, neteisėtu vyriausybės pareigūno šantažavimu ir dalyvavimu turto prievartavime bei reketavime“.
2019 metų sausį JAV iždas panaikino sankcijas kompanijoms, kurias anksčiau kontroliavo O. Deripaska“. Sankcijos pačiam O. Deripaskai liko galioti.
