Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) potvynius Vengrijoje pavadino katastrofiniais.
Gyventojai turėjo palikti namus
Kaip rašoma organizacijos pranešime spaudai, viena iš PSO specialisčių Linda Juhasz-Horvath seniai žinojo, kad gyvenimas šalia gamtos yra subtilus. Moteris su šeima pastarąjį dešimtmetį gyvena laive Dunojaus upėje Vengrijoje. Pora norėjo gyventi toliau nuo miesto šurmulio. Pora susilaukė dvejų dukrų, joms šiuo metu yra 5-eri ir 7-eri.
Vis dėlto gyvenimas ant vandens reiškia ir tam tikrus iššūkius. Šeima praėjusią savaitę prasiaubusių potvynių metu sužinojo, kokia iš tikrųjų yra gamtos galia.
Kaip ir daugelis, gyvenančių prie Dunojaus, prasidėjus potvyniams Linda ir jos šeima buvo priversti palikti savo namus. Kilę potvyniai nusiaubė regioną ir upės vandens lygį pakėlė iki daugelį metų nematyto lygio. Lindai ir jos šeimai tai buvo nauja patirtis, sukrėtusi jų ramaus gyvenimo prie upės pamatus.
Tiltai, jungiantys jų laivą su krantu, buvo apsemti, šeima turėjo skubiai evakuotis iš namų arba rizikuoti įstrigti laive, greitai judančiame ir kylančiame potvynio vandenyje.
Dviem mažamečiams Lindos vaikams situacija buvo ypač baisi.
„Niekada nebuvome atsidūrę tokioje situacijoje, kai dėl išorės jėgų turėjome palikti namus. Pakuotis daiktus, žinant, kad negalėsime grįžti atgal – buvo širdį veriantis jausmas. Mūsų dukros dar per mažos, kad suprastų, jog tai laikina ir kad viskas bus gerai. Jos nerimauja taip, kaip niekada anksčiau“, – pasakoja ji.
Potvynis pasiekė aukščiausią tašką Budapešte, tačiau ekstremali situacija dar toli gražu nesibaigė
Laimei, potvynio vanduo Budapešte pradeda slūgti. Pensininkas, gyvenantis už 250 metrų nuo upės kranto, PSO specialistams parodė, kaip aukštai ant jo sienos prieš dieną buvo Dunojaus vanduo. Per 25 metus, kuriuos jis gyvena šioje vietovėje, tai jau ketvirtas kartas, kai potvynis kelia grėsmę jo namams.
Pasitraukus audrai Boris, tūkstančiai žmonių plūdo prie Dunojaus krantų stebėti potvynio. Kai kurie žmonės fotografavosi, o kiti net brovėsi į upę, norėdami ją apžiūrėti iš arčiau, nesuvokdami, kad potvynio vanduo susimaišė su nuotekomis ir gyvūnų lavonais, todėl yra išaugęs infekcijų pavojus.
Arčiausiai upės esančios gatvės ir nekilnojamojo turto objektai šiuo metu vis dar padengti purvu ir šiukšlėmis, todėl juos reikės nuplauti, o vėliau kruopščiai dezinfekuoti. Iki tol žmonėms liepiama dažnai plauti rankas, dezinfekuoti rūbus bei avalynę.
Daug šeimų palei Dunojų šiuo metu gyvena įtampoje. Neaiški ateitis, didžiuliai nuostoliai. Lina ir jos šeima dar negali grįžti namo. Laimei, moteris turi nemažai draugų, kurie pasisiūlė priimti gyventi.
„Gamta rodo savo galią, ir tai nėra atsitiktinumas“, – svarsto ji.
„Turime pripažinti, kad šis potvynis nėra tik gamtos užgaida, bet ir tai, prie ko mes, žmonės, labai prisidėjome. Vieną savaitę 35 laipsniai Celsijaus, kitą – potvynis – tai įspėjamieji klimato krizės, su kuria susiduriame, ženklai“, – sako moteris.
Kaip sako PSO, šių metų potvynių mastas PSO Europos regione – dar vienas priminimas, kad šalims būtina skubiai dirbti kartu kovojant su klimato kaita ir jos poveikiu sveikatai.
