Lietuvos ir Čekijos ministrai pirmininkai deklaravo siekį burti Vidurio Europos tautas, siekiant energetinio saugumo ir komunistinių totalitarinių režimų tarptautinio pasmerkimo.
Premjerai aptarė energetikos ir energetinio saugumo klausimus. Lietuvos premjero nuomone, Europos Sąjungai svarbu plėtoti branduolinę energetiką, kuri yra viena realiausių alternatyvų tradiciniams energetiniams ištekliams, taip pat kovojant su klimato atšilimu.
G.Kirkilas pasveikino bendrą Čekijos ir Slovakijos iniciatyvą surengti II-ąjį Europos branduolinės energetikos forumą, kuriame ir pats ketina dalyvauti. Lietuvos ir Čekijos premjerai sutarė, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys turi rasti bendrą poziciją energetinio saugumo klausimais.
Ministras Pirmininkas G.Kirkilas pasiūlė surengti bendrą Baltijos ir Vyšegrado šalių susitikimą Vilniuje šiuo klausimu, galbūt net išplečiant šalių ratą. Čekijos Premjeras palaikė tokią idėją. Vyriausybių vadovai buvo vieningos nuomonės, jog energetinis ES saugumas turi remtis bendra atsakomybe ir solidarumu, kurie įtvirtinti ES Lisabonos sutartyje.
Susitikimo metu G.Kirkilas informavo M.Topolaneką apie naujos atominės elektrinės statybos bei Lietuvos – Lenkijos ir Lietuvos – Švedijos elektros tiltų projektų vystymą, taip pat apie ekonomines ir energetines problemas, su kuriomis Lietuva ir visos regiono šalys gali susidurti uždarius Ignalinos atominę jėgainę. G.Kirkilas pabrėžė, kad Lietuva tęs konsultacijas šiuo klausimu su Europos Komisija ir su suinteresuotomis ES šalimis.
Lietuvos ir Čekijos vyriausybių vadovai kalbėjosi apie energetinio saugumo svarbą NATO darbotvarkėje. Pasak G.Kirkilo, Lietuvoje yra galimybės steigti energetinio saugumo centrą, kuris glaudžiai bendradarbiautų su NATO arba taptų integralia Aljanso struktūros dalimi.
Ministrai pirmininkai taip pat aptarė totalitarinių režimų įvertinimo Europos Sąjungoje galimybę. G.Kirkilo įsitikinimu, Europą turi vienyti bendra atmintis ir nacizmo bei komunizmo nusikaltimai turi būti traktuojami vienodai.
Susitikime taip pat buvo aptarti politinės padėties Baltarusijoje, Europos Sąjungos ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties perspektyvos bei ES Rytų kaimynystės klausimai. G.Kirkilas išreiškė viltį, kad NATO viršūnių susitikime Bukarešte balandžio mėnesį bus pasiųsti teigiami politiniai signalai Ukrainai ir Gruzijai. Lietuva, pasak Premjero, remia narystės veiksmų plano suteikimą abiems šioms valstybėms.
Ministrai pirmininkai taip pat kalbėjosi apie Lietuvos ir Čekijos taikos palaikymo ir provincijų atkūrimo misijas Afganistane. Lietuvos Premjeras pareiškė užuojautą dėl Čekijos kario žūties Afganistane, taip pat pabrėžė esąs įsitikinęs, kad abiejų valstybių misijos šioje šalyje turi būti tęsiamos.
Premjerai taip pat kalbėjosi apie Čekijos pasirengimą pirmininkauti ES ir priešraketinės gynybos sistemų dislokavimo Čekijoje ir Lenkijoje klausimais. G.Kirkilas pareiškė, kad Lietuva pritaria priešraketinės gynybos sistemų dislokavimui. „JAV turi būti Europoje, nes tai – realus žingsnis stiprinant transatlantinį bendradarbiavimą", - sakė Lietuvos Premjeras.
