LRT Radijo bendradarbė Budapešte Liucija Lenkauskaitė laidai „60 minučių“ pasakojo, kad protestai mieste vyksta jau nuo sekmadienio. Esą skaičiuojama, kad tądien į gatves išėjo apie 10 tūkst. žmonių, o antradienį, kai kuriais duomenimis, net apie 100 tūkst. žmonių.
Anot L. Lenkauskaitės, viešojoje erdvėje diskutuojama, kad žmonės protestuoja ne tik prieš norimą įvesti interneto mokestį, bet prieš pačią valdžią, nors ji išrinkta visai neseniai. Esą partija „Fidesz“ buvo išrinkta, nes Vengrijos opozicija labai silpna ir rinkėjai neturi, už ką daugiau balsuoti.
L. Lenkauskaitės teigimu, Vyriausybė sureagavo į protestus ir buvo pakeitusi įstatymo projektą. Pagal antrąjį projektą būtų apmokestinamas ne sunaudotų duomenų kiekis, o skirtas mėnesinis mokestis.
Pakeitimas vengrams netiko, todėl buvo surengtas antradienį vykęs protestas. Po jo, pasak pašnekovės, trečiadienio rytą vietinė spauda platino informaciją, kad vyriausybė sugrįžo prie pirmojo įstatymo projekto.
Ekspertė: V. Orbanas naudojasi pilietinės visuomenės nebrandumu
Mykolo Riomerio universiteto Politikos mokslų instituto asistentė Rima Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad Vengrijos vyriausybė ėmėsi tendencingų veiksmų ir, prieš sumanydama apmokestinti interneto srautą, apribojo žiniasklaidos laisvę. Be to, jos įsitikinimu, vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas naudojasi pilietinės visuomenės nebrandumu Vengrijoje.
„Turėti dviejų trečdalių konstitucinę daugumą yra didelis pasiekimas, bet tai yra rimtas signalas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį. V. Orbano politikos tikslas – vis didesnė visuomenės, kuri stokoja pilietinės brandos, poliarizacija“, – sakė R. Urbonaitė.
Pasak jos, V. Orbanas rinkėjų balsus surinko priimdamas populistinius sprendimus ir nekeldamas komunalinių mokesčių tarifų. Tačiau tai padidino valstybės skolą. Nepaisant to, R. Urbonaitė mano, kad norimas įvesti mokestis yra susijęs ne su biudžeto skylių lopymu, bet su noru perimti kontrolės mechanizmą.
Tačiau pašnekovė įsitikinus, kad V. Orbano simpatijos Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ar noras valdyti informacijos srautus neturėjo įtakos netiesioginiam Vengrijos parlamento pirmininko Laszlo Koeverio grasinimui išstoti iš Europos Sąjungos (ES). Esą tai labiau populistinės kalbos, skirtos vidaus auditorijai
„Jiems [vengrams – LRT.lt] reikia kiek įmanoma stabilesnio ekonomikos augimo. Europinės vertybės tikrai nėra Vengrijos prioritetai. Dabar jie turi vidinius prioritetus. Dėl to ir buvo tas pasisakymas, kad ES pernelyg stipriai kišasi į vidaus reikalus“, – aiškino R. Urbonaitė.
Ji pridėjo nemananti, kad Vengrija galėtų tapti autoritarine valstybe, nes šalies žmonės jau pareiškė nepasitenkinimą svarstomu įstatymu, taigi to jie imtųsi ir kitu panašiu atveju.
Priėmus įstatymą vengrai už internetą mokėtų apie 150 forintų už kiekvieną išnaudotų duomenų gigabaitą. Ši suma atitinka apie 50 euro centų arba apie 2 litus.
