Naftos turtinga Venesuela išgyvena didžiulį ekonomikos nuosmukį, o padėtį dar apsunkina priešprieša tarp kairiųjų prezidento Nicolas Maduro ir Nacionalinės Asamblėjos pirmininko J. Guaido, daugelio valstybių pripažįstamo teisėtu šalies vadovu.
Teresa Belandria, kurią laikinuoju šalies prezidentu pasiskelbęs J. Guaido anksčiau šiais metais paskyrė Venesuelos diplomatine atstove Brazilijoje, sakė, kad opozicijos lyderis sostinėje Karakase buvo susitikęs su keliomis kinų delegacijomis.
J. Guaido koalicijos nariai taip pat turėjo kontaktų su Rusija, be kita ko, ir sostinėje Brazilijoje.
Maskva ir Pekinas tvirtai remia N. Maduro vyriausybę.
„Tai žvalgomieji kontaktai. Jų metu [Rusijos ir Kinijos] paprašyta prisidėti prie pastangų išspręsti krizę ir padėti užtikrinti demokratinę pereigą“, – sakė T. Belandria San Paule vykusiame susitikime su brazilų ir venesueliečių investuotojais, kuriame ji pristatė opozicijos parengtą ekonomikos planą.
Šį ekonomikos planą tikimasi įgyvendinti užbaigus politinę pereigą.
T. Belandria nepateikė daugiau jokių detalių apie derybas, taip pat nenurodė, kada jos vyko. Tačiau ji pridūrė, jog tikimasi, kad derybos „duos teigiamų rezultatų, siekiant atkurti demokratiją“.
T. Belandria taip pat pranešė, opozicijos partijos sutarė 2020 metų sausį perrinkti J. Guaido Nacionalinės Asamblėjos pirmininku.
„Visos partijos pasiekė politinį susitarimą perrinkti J. Guaido pirmininku“, – sakė ji ir prognozavo, jog lapkritį gali kilti nauja opozicijos protestų banga.
Maskva ir Pekinas yra pagrindiniai Karakaso skolintojai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį Maskvoje buvo susitikęs su N. Maduro. Pakartojęs, jog Maskva jį palaiko, V. Putinas paragino visas suinteresuotas šalis užbaigti šalį krečiančią krizę.
N. Maduro vyriausybės ir J. Guaido derybos rugpjūtį nutrūko, Jungtinėms Valstijoms įvedus naujų sankcijų Karakasui.
Rugsėjį socialistų vyriausybė atnaujino derybas su kai kuriomis nedidelėmis opozicijos partijomis, nepriklausančiomis J. Guaido koalicijai.
