Kalbos apie Europos Sąjungos plėtros pristabdymą sklando jau ne pirmus metus. Jos tai išnyksta, tai vėl pasigirsta. Atrodo, kad ši finansų krizė irgi bus gera priežastimi pakalbėti apie Bendrijos plėtros pristabdymą.
2004-2007 m. ES plėtėsi Rytų kryptimi. Šiuo metu aktyviausiai į ES duris beldžiasi Pietų regiono – Vakarų Balkanų – šalys ir, atrodo, amžinasis kandidatas – Turkija.
Nuo liepos mėnesio ES pirmininkausianti Švedija neatmeta plėtos galimybių šiaurės kryptimi, priimant į ES Islandiją.
Tačiau kai kurios, taip vadinamos, senosios ES narės prisidengdamos dabartine finansų krize prakalbo apie būtinybę pristabdyti plėtrą ir „suvirškinti“ dar nesenai priimtas naujokes.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel komentuodama Vakarų Balkanų šalių norą prisijungti prie ES pareiškė, kad Europa prisiima per daug įsipareigojimų ir per greitai priima naujas nares.
Analogišką pareiškimą priėmė ir šios politikės vadovaujama konservatyvi Krikščionių demokratų partija (CDU). Partija išplatino manifestą, kuriame skelbiama, kad po Kroatijos įstojimo į ES bloko plėtra kuriam laikui sustotų.
"ES plėtrai nuo 15 iki 27 narių per kelerius metus ... reikėjo didelių pastangų. Dėl to CDU pirmenybę teikia konsolidacijos fazei", - sakoma programoje, kuri buvo patvirtinta pirmadienį.
"Vienintelė šios taisyklės išimtis gali būti padaryta Kroatijai, - nurodoma programoje. - Turkijai, manome, teisingas sprendimas yra privilegijuota partnerystė".
Tačiau ne visos ES šalys palaiko tokią Vokietijos poziciją. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Milibandas pasisako už tolesnę Bendrijos plėtrą.
„Mes turėtume suaktyvinti savo santykius su kaimyninėmis šalimis, ši krizė parodė kokie mes esame pažeidžiami už savo sienų,“ – sakė ministras.
„Be Balkanų šalių yra ir kitos – Islandija arba Ukraina – iš kurių mes neturėtume atimti narystės galimybių,“ – pridūrė Milibandas.
Šiai nuomonei pritaria ir Čekijos Ministras Pirmininkas Mirekas Topolanekas, kuris virtualios konferencijos metu pareiškė, kad naujų “barjerų ar sienų kūrimas yra tiesiausias kelias velniop”.
Atrodo, kad plėtros priešininkių ES yra mažuma. Taip kovo 16-17 d. vykusioje ES užsienio reikalų ministrų taryboje Vokietijos ir Olandijos atstovai nesugebėjo pateikti rimtesnių argumentų, kodėl ES neturėtų pradėti stojimo procedūros su Juodkalnija.
Šiuo metu realiausia kandidate tapti 28 ES nare yra Kroatija. Tikimasi, kad ši šalis prie Bendrijos prisijungs dar šiais metais.