Vedamasis straipsnis su Vatikanu susijusiame laikraštyje „L‘Osservatore Romano“ iškėlė klausimą apie smegenų mirties sąvoką.
Daugybę metų Romos katalikų Bažnyčia laikėsi nuostatos, jog žmogus laikomas mirusiu, kai nustoja veikti visos smegenų funkcijos.
Tačiau straipsnyje teigiama, jog nauji moksliniai pasiekimai verčia šią nuostatą persvarstyti.
1968 metais Harvardo medicinos mokykla pasiūlė mirties apibrėžimą – mirtis konstatuojama tada, kai nebeaptinkama jokia galvos smegenų veikla.
Šis pasiūlymas, sulaukęs pasaulinio pripažinimo, pakeitė įsigalėjusį požiūrį, jog mirtis ištinka sustojus širdžiai – ji gali plakti ir dirbtinai.
Straipsnyje istorijos profesorė Lucetta Scaraffia cituoja įvykius, kai nėščios moterys, kurioms buvo konstatuota smegenų mirtis, buvo laikomos tol, kol gimdavo jų kūdikiai. Anot jos, tai meta iššūkį minčiai, jog kūnai, kurių smegenys nustoja veikti, yra mirę.
Vatikano spaudos viršininkas išreiškė nuomonę, jog straipsnis yra įdomus indėlis į diskusijas, tačiau neatspindi Katalikų Bažnyčios pozicijos.
