Vatikanas pareiškė galįs pateikti Iranui diplomatinę apeliaciją, kurioje būtų prašoma panaikinti mirties bausmę iranietei, nuteistai myriop užmėtant akmenimis už neištikimybę, pranešė BBC.
Šis pareiškimas paskelbtas po Sakinės Mohamadi Aštiani (Sakineh Mohammadi Ashtiani) sūnaus prašymo, paskelbto per interviu su Italijos naujienų agentūra.
Po to, kai S. M. Aštiani istorija susilaukė didžiulio dėmesio už Irano ribų, šalies valdžia sutiko atidėti nuosprendžio vykdymą, o jos bylą – peržiūrėti. Tačiau žmogaus teisių gynėjai mano, kad S. M. Aštiani vis dėlto gali būti pakarta.
Vatikano pareiškime teigiama, kad popiežius „atidžiai ir su atsidavimu seka šią bylą", nurodė Vatikano atstovas Federikas Lombardis (Federico Lombard).
„Visiems gerai žinoma, kad Romos katalikų Bažnyčia yra griežtai prieš mirties bausmę, o užmėtymas akmenimis yra brutali mirties bausmės įvykdymo forma", – pridūrė jis.
F. Lombardis teigė, kad Vatikanas gali pasinaudoti diplomatiniais kanalais, siekdamas išgelbėti S. M. Aštiani, tačiau pridūrė, kad kol kas negauta jokio oficialaus prašymo įsikišti į šią bylą.
Interviu Italijos naujienų agentūrai „Adnkronos" moters sūnus Sadžadas Gaderzadė (Sajad Ghaderzadeh) kreipėsi į popiežių Benediktą XVI ir Italijos vyriausybę, prašydamas išgelbėti jo motiną.
Italija ir Iranas palaiko glaudžius ekonominius santykius. Italijos užsienio reikalų ministras Frankas Fratinis (Franco Frattini) paragino Teheraną „apsvarstyti malonę" šiai moteriai.
43 metų dviejų vaikų motiną S. M. Aštiani teismas šeštadienį dar nuteisė viešai išplakti. Žmogaus teisių gynėjų duomenimis, papildomą bausmę – išplakimą 99 rykštėmis – teismas skyrė S. M. Aštiani po to, kai britų laikraštyje „The Times" rugpjūčio 28 d. buvo paskelbta jos nuotrauka, kurioje moteris buvo be galvos apdangalo.
Tuo tarpu „The Times" redakcija tvirtina, kad nors prie nuotraukos nurodyta S. M. Aštiani pavardė, iš tikrųjų joje nufotografuota aktyvistė Siuzan Hedžrat (Susan Hejrat), gyvenanti Švedijoje. Klaida, pasak "The Times" atstovų, buvo išaiškinta jau po laikraščio publikacijos.
2006 metais Irano azerbaidžanietė S. M. Aštiani buvo nuteista myriop užmėtant akmenimis. Ją kaltina neištikimybe vyrui ir prisidėjimu prie vyro nužudymo. Moteris pripažino savo kaltę, tačiau vėliau pareiškė, kad prisipažinimas buvo išgautas darant spaudimą. Jos ginti stojo įvairios žmogaus teisių gynimo organizacijos, o nemažai šalių pasmerkė tokius Irano valdžios veiksmus.
Su S. M. Aštiani byla susijęs didžiulis skandalas, nuskambėjęs šių metų rugpjūtį. Po to, kai peticiją S. M. Aštiani apginti pasirašė Prancūzijos pirmoji ponia Karla Bruni–Sarkozi (Carla Bruni–Sarkozy), vienas iš Irano laikraščių išspausdino straipsnį, kuriame K. Bruni–Sarkozi pavadinta prostitute. Irano užsienio reikalų ministerija buvo priversta viešai pasmerkti šią publikaciją, pabrėžusi, kad Irano vyriausybė neturi nieko bendra su Prancūzijos prezidento žmonos įžeidimais.
