JAV viešintis prezidentas Valdas Adamkus Vašingtone surengtoje konferencijoje pabrėžė būtinybę stiprinti transatlantinį dialogą siekiant saugesnio pasaulio bei ES vieningos energetikos politikos svarbą.
Skaitydamas pranešimą Woodrow Wilsono (Vudrou Vilsono) tarptautiniame mokslininkų centre penktadienį surengtoje konferencijoje V.Adamkus pabrėžė, kad šiandieniniame pasaulyje energetika tampa svarbia valstybių saugumo grandimi, o ekonominiai sandoriai ne visuomet būna skaidrūs ir racionalūs.
"Turime sukurti bendrą politiką, kuri padėtų diversifikuoti tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo naftos (...) bei sumažinti gamtinių dujų paklausą. Pavyzdžiui, JAV ir Europa privalo kartu siekti, kad atsirastų energijos tiekimo keliai iš Kaspijos jūros regiono, o tokios šalys kaip Azerbaidžanas bei Kazachstanas būtų įtrauktos į pasaulio ir Europos rinkas. Šių išteklių prieinamumas svarbus ne tik geostrateginiu požiūriu, bet ir demokratijai skatinti regione tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų", - sakė V.Adamkus.
Jis atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad Lietuva daug dirba siekdama, kad energetinio saugumo klausimui būtų suteikta didesnė reikšmė Europos strateginėje darbotvarkėje.
"Aš visada pabrėžiau, kad visų pirmiausia energetiniais klausimais turime kalbėti vieningu balsu ir peržiūrėti bendrą ES energetikos politiką. Neturėdami jos, mes ir toliau tęsime nemalonių Naujųjų metų "siurprizų" tradiciją, kai dėl ,,rusiško būdo" derėtis dėl naftos ar dujų kainų su savo kaimynais, vartotojams ES yra nutraukiamas tiekimas", - pabrėžė V.Adamkus.
Savo pranešime prezidentas taip pat akcentavo transatlantinio bendradarbiavimo svarbą užtikrinant saugumą greitai kintančiame pasaulyje, kuriame kyla naujos karinės ir ekonominės jėgos, ryškėja tarptautinių teroristinių tinklų keliamos sunkiai apčiuopiamos grėsmės ir regimos naujos skiriamosios linijos tarp demokratinių ir autoritarinių režimų.
"Jei nesiimsime bendrų veiksmų, taika ir stabilumas bus trūkstami dėmenys pasaulyje, padalytame į tuos, kurie turi, ir tuos, kurie neturi pamatinės teisės į saugumą bei gerovę", - sakė prezidentas.
Jis pastebėjo, kad nuo Suomijos įlankos iki pat Juodosios ir Kaspijos jūrų įvairūs geopolitiniai ir valstybių vidaus veiksniai vis dar riboja pilietinių visuomenių plėtrą, o greta "klasikinių" grėsmių kyla nauji pavojai - terorizmas, masinio naikinimo ginklų platinimas, epidemijos ir nelegali prekyba žmonėmis bei narkotikais.
"Akivaizdu, kad visų šių regioninio saugumo iššūkių sėkmingai negali išspręsti viena valstybė, pavienis regionas ar net vienas galingas tarptautinis veikėjas, kaip Jungtinės Valstijos ar Europos Sąjunga. Lietuvos, šalies, kuriančios saugumą su NATO ir ES pagalba, nuomone, svarbiausia yra nuolat kelti saugumo klausimus ir prisitaikyti prie naujų iššūkių", - sakė V.Adamkus.
Jis teigė, kad siekiant įveikti šias naujas grėsmes privalu kurti naują transatlantinio dialogo turinį, ieškoti būdų Europos ir Amerikos turimoms priemonėms suderinti bei modernizuoti ir stiprinti NATO.
V.Adamkus pažymėjo, kad Aljansas dar prieš Lietuvos narystę NATO buvo vienas iš kertinių Lietuvos užsienio politikos vertybinių ramsčių ir todėl Lietuva aktyviai remia tolimesnės šios organizacijos plėtros perspektyvas.
Jis pabrėžė ypač palaikantis tas šalis kandidates, kurios sunkiai dirba, kad galėtų prisiimti narystės NATO įsipareigojimus. Prezidentas išreiškė viltį, kad ir Ukraina galiausiai gaus kvietimą prisijungti prie šios organizacijos, kas leis užtikrinti didesnį euroatlantinį saugumą.
Woodrow Wilsono tarptautinį mokslininkų centrą 1968 metais įkūrė JAV Kongresas. Šis centras siekia, kad geriausios jo vienijamų mokslininkų ir specialistų idėjos būtų realiai įgyvendinamos tarptautinėje politikoje.
Mokslininkų centras buvo įsteigtas JAV prezidentui Woodrow Wilsonui, kuris buvo žinomas mokslininkas ir visuomenės lyderis, garsus valstybininkas ir politikas, atminti. Jis buvo gerbiamas už aiškiai išsakomą tikėjimą idealais dėstant ir vadovaujant Prinstono universitetui bei aktyviai ieškant geriausių sprendimų baigiantis Pirmajam pasauliniam karui.
