Nuo 1997 m. organizuojamas tarptautinis Sankt Peterburgo ekonomikos forumas – vienas prestižiškiausių ekonomikos forumų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Neatsitiktinai jis vadinamas Rusijos Davosu, nes sutraukia aukščiausio lygio verslo ir politikos lyderius. 2010 m. forume dalyvavo tuometinis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, 2013 m. – Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Nors prieš šiemetinį forumą ir nebuvo garsaus tiesioginio boikoto signalo, vis dėlto jame tokio lygio lyderių nebuvo. Savo dalyvavimą renginyje patvirtino 150 tarptautinių ir 450 didžiųjų Rusijos kompanijų, tačiau, palyginti su pernykščiu forumu, dalyvių skaičius sumažėjo 40 procentų. Dėl įtampos tarp Rusijos ir Vakarų į forumą neatvyko nemažai kviestų svarbių Vakarų korporacijų vadovų: atvykti atsisakė „Goldman Sachs“, „Morgan Stanley“, „Citigroup“, „Caterpillar“, „Pepsi“ ir kt. didžiausių pasaulio kompanijų pirmųjų asmenų (tačiau šiemet gerokai daugiau nei anksčiau dalyvavo aukšto lygio Rusijos politinio elito atstovų).
Pavyzdžiui, Klausas Kleinfeldas, JAV aliuminio kompanijos „Alcoa“ vykdomasis direktorius, teigė: „Mes nusprendėme nedalyvauti Sankt Peterburgo ekonomikos forume. Situacija tam netinkama. Aš tikiuosi, kad dabar dedamos diplomatinės pastangos prives prie sutarimo.“ Nors užsienyje būta įvairių komentarų, forume skambėjo Maskvai palankus tonas ir iš Rusijos, ir iš Vakarų valstybių atstovų lūpų.
Forume Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė: „Susirinkome čia diskutuoti apie ekonomiką, bet negalime ištrinti ir politinių diskusijų. Ekonominės sankcijos, kaip politinio spaudimo įrankis, neišvengiamai pakenks ekonomikai tų šalių, kurios šias sankcijas ir inicijavo.“
Panašios nuomonės laikėsi ir Rusijos–Vokietijos prekybos rūmų valdybos pirmininkas Michaelas Harmsas: „A. Merkel nenori sankcijų, tik kraštutiniu atveju ji svarstytų, ar reikia sankcijų Rusijai. Manau, kad 99 procentai Vokietijos ir Rusijos verslo įmonių dirba be politikų ir politikos įsikišimo. Jeigu V. Putinas ar A. Merkel galvotų apie kiekvieną mažo ir vidutinio verslo subjektą, būtų šiurpu. Ir tai net fiziškai nebūtų įmanoma. Todėl manau, kad mes per daug sureikšminame sankcijas.“
JAV komunikacijos sistemų bendrovės „Cisco Systems“ Rusijos skyriaus vadovas Sergejus Černovolenka pažymėjo, kad Jungtinių Amerikos Valstijų verslas nori dirbti Rusijoje, bendradarbiauti su šios šalies kompanijomis. „JAV įmonės kuria strategijas, kaip reikia dirbti Rusijoje, nes čia yra savita verslo kultūra. Sankcijos jaučiamos, bet ne dėl to, kad JAV verslas to norėtų, o dėl to, jog JAV valdžia spaudžia šalies verslą atsiriboti nuo Rusijos rinkos. Asmeniškai aš jau 15 metų dirbu JAV ir Rusijos versle. Pergyvenau kelis skirtingus geopolitinius etapus, tad šiuo metu galiu patikinti, kad JAV kompanijas spaudžia politikai“, – teigė S. Černovolenka.
Tokį teiginį buvo galima išgirsti ir birželio 15–19 dienomis Rusijos sostinėje Maskvoje, kur buvo surengtas 21-asis pasaulio naftos kongresas. Rengiamas nuo 1933 m., pastaraisiais dešimtmečiais – kas trejus metus, kongresas skiriamas pasaulio naftos ir dujų pramonės problemoms aptarti. Tradiciškai kongresą priimančiai šaliai tenka didžiausias dėmesys, ir šiais metais nebuvo kitaip: jis buvo skirtas Rusijos Federacijai ir Rusijos naftos bei dujų kompanijoms.
Nors Vakarų šalys paskelbė sankcijas kai kuriems Rusijos pareigūnams ir kompanijoms, tai neatbaidė tokių kompanijų kaip BP, „Statoil“, „Total“, „Shell“, „ExxonMobil“ aukščiausio lygmens vadovų nuo dalyvavimo Maskvos kongrese. Iš viso Maskvoje sulaukta daugiau kaip 5 tūkstančių dalyvių, apie 500 kompanijų vadovų ir 50 ministrų. Pavyzdžiui, iš prestižinio verslo žurnalo „Forbes“ sudaromo didžiausių pasaulio kompanijų 500-tuko visos naftos ir dujų įmonės į Maskvą atsiuntė savo vadovus ar kitus aukštus atstovus.
Kitaip tariant, galima patvirtinti S. Černovolenkos žodžius, kad kompanijos, jei nėra spaudžiamos šalių vyriausybių, atvyksta į Rusiją ir bendradarbiauja su rusų kompanijomis. Tarptautinį Sankt Peterburgo ekonomikos forumą organizuoja Rusijos vyriausybė, o Pasaulio naftos kongresą organizuoja Pasaulio naftos taryba. Taigi, Maskvoje įvykęs kongresas, nors daugiausia skirtas Rusijai ir šios šalies kompanijoms, nebuvo vien Rusijos organizuojamas renginys, todėl, kitaip nei į Peterburgo ekonomikos forumą, į Maskvą suvažiavo viso pasaulio naftos ir dujų kompanijų vadovai.
Korporacijos „ExxonMobil“ tyrimų kompanijos „ExxonMobil Exploration Company“ prezidentas Stephenas M. Greenlee teigė, jog „ExxonMobil“ ir toliau dirbs su valstybine Rusijos naftos ir dujų kompanija „Rosneft“. „Kartu su „Rosneft“ mes dirbame Arktyje ir Tolimuosiuose Rytuose, vykdome gręžimo ir hidraulinio skaldymo darbus, atliekame eksperimentus. „ExxonMobil Exploration Company“, o kartu ir visa „ExxonMobil“ korporacija yra patenkinta dirbdama su „Rosneft“. Be to, mes daug investuojame ir suteikiame rusams gerai mokamų darbo vietų“, –sakė S. M. Greenlee.
Panašios nuomonės laikėsi ir tarptautinės naftos ir dujų gavybos kompanijos BP vadovas Bobas Dudley. Jis pranešė, kad BP turi 19,75 proc. Rusijos naftos ir dujų giganto „Rosneft“ akcijų ir, būdama antra pagal dydį šios įmonės savininkė, tęsia savo veiklą Rusijoje. „2013 m. Rusija buvo didžiausia naftos ir dujų (kartu sudėjus) išgavėja bei didžiausia eksportuotoja pasaulyje. BP ir toliau dirbs Rusijoje, kartu su jungtine „Rosnef“ ir „Exxon“ įmone tęs tyrinėjimo darbus Arktyje – Karos jūroje“, – sakė BP vadovas.
Apibendrinat minėtų renginių rezultatus galima pasakyti, kad tiesioginės Vakarų sankcijos didelės įtakos Rusijos verslui neturi, Vakarų verslo įmonės nesitraukia iš Rusijos rinkos ir toliau bendradarbiauja su šios šalies kompanijomis. Nors nemažai kviestų svarbių Vakarų korporacijų vadovų atsisakė atvykti į Sankt Peterburgo ekonomikos forumą, įmonės savo veiklos Rusijoje nenutraukė ir to neplanuoja daryti. Kasmet apie 70 proc. Rusijos eksporto sudaro angliavandeniliai, todėl sankcijos šiai sričiai suduotų skaudų smūgį šalies ekonomikai. Vis dėlto, kaip rodo praktika, Vakarų kompanijos, siekdamos išsaugoti palyginti lengvai uždirbamus pelnus, nesiruošia trauktis iš Rusijos dujų ir naftos sektoriaus. Tai puikiai iliustruoja B. Dudley žodžiai: „BP [Rusijoje] vykdys verslą kaip įprastai.“ BP vadovo žodžiai rodo, kad Vakarų valstybių verslas nesiruošia solidarizuotis su vyriausybėmis ir apie sankcijas Rusijai negalvoja. Kita vertus, ir be Vakarų sankcijų naftos ir dujų sektoriui Rusija patiria milžinišką pasaulio finansų rinkų spaudimą. Šalies ekonominės plėtros ministras Aleksejus Uliukajevas pranešė, kad per pirmus penkis šių metų mėnesius iš Rusijos jau išplaukė 80 mlrd. JAV dolerių kapitalo. Pernai per visus metus Rusija neteko 60 mlrd., 2012 m. – 54 mlrd. JAV dolerių. Taigi, reikia pasakyti, kad Vakarų valstybių Rusijai taikomos sankcijos veikia netiesiogiai – per bendros investicinės rizikos didėjimą ir kapitalo ištekėjimą iš šalies.
