Vakarų valstybės pirmadienį apkaltino Teheraną kuriant ir bandant balistines raketas, sodrinant uraną iki precedento neturinčio 60 proc. sodrumo lygio ir perduodant Rusijai šimtus dronų.
Teheranas ir jo sąjungininkė Maskva atmeta šiuos Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos, kelių iš Irano branduolinio susitarimo šalių, kaltinimus.
2015 metų susitarimu, oficialiai vadinamu Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), Iranas buvo atleistas nuo tarptautinių sankcijų mainais į savo branduolinės programos apribojimus.
Tačiau 2018 metais Jungtinės Valstijos vienašališkai pasitraukė iš susitarimo ir vėl įvedė šiištiškai respublikai sankcijas, o tai paskatino Teheraną sustabdyti savo įsipareigojimų apriboti branduolinę veiklą, įskaitant urano sodrinimą, įgyvendinimą.
Pastangos atgaivinti susitarimą iki šiol buvo bevaisės.
Kaltinimai nuskambėjo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pusmetiniame posėdyje dėl jos rezoliucijos, kuria patvirtintas 2015-ųjų branduolinis susitarimas, įgyvendinimo.
Tiek Irano ambasadorius prie JT Amiras Iravani, tiek Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia dėl dabartinės konfrontacijos apkaltino JAV pasitraukimą iš JCPOA, taip pat Vakarų galybių abiem šalims taikomas sankcijas ir jų priešišką poziciją Teherano atžvilgiu.
Anot A. Iravani, pagal Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį Teheranui leidžiama sodrinti uraną taikiais tikslais.
V. Nebenzia taip pat atmetė Vakarų kaltinimus, kad Maskva kare Ukrainoje naudoja Irano dronus.
Pasitraukęs iš susitarimo, tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad derėsis dėl griežtesnės sutarties, tačiau to neįvyko.
2019-aisiais, praėjus metams po JAV pasitraukimo, Iranas pradėjo pažeidinėti sąlygas. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) duomenimis, Teherano urano sodrinimas iki 60 proc. yra artimas ginklų klasei.
Oficialus bandymas sutarti dėl gairių JCPOA atnaujinti žlugo praėjusių metų rugpjūtį.
Pirmadienį vykusiame tarybos posėdyje JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politikos ir taikos stiprinimo reikalams Rosemary DiCarlo pabrėžė, kad JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas vis dar mano, kad JCPOA yra „geriausia turima galimybė užtikrinti, kad Irano branduolinė programa išliktų išimtinai taiki“.
Ji ragino Iraną pakeisti kursą, kaip ir trys Europos šalys, paskelbusios bendrą pareiškimą, kuriame citavo TATENA pranešimą, nurodantį, kad Irano prisodrinto urano atsargos šiuo metu viršija JCPOA nustatytą ribą net 22 kartus.
„Nėra jokio patikimo civilinio pateisinimo Irano branduolinės programos būklei“, – nurodė JK, Prancūzija ir Vokietija.
„Dabartinė trajektorija tik priartina Iraną prie ginkluotės pajėgumų“, – pridūrė šios valstybės.
Londonas, Berlynas, Paryžius ir JAV pareigūnas Johnas Kelley pabrėžė, kad bus imtasi įvairių priemonių siekiant užkirsti kelią Iranui įgyti branduolinių ginklų.
JT Saugumo Tarybai J. Kelley nurodė, kad „Iranas turėtų imtis veiksmų, kad sustiprintų tarptautinį pasitikėjimą ir sumažintų įtampą, o ne tęsti branduolines provokacijas, keliančias didelį branduolinio ginklo platinimo pavojų“.
„Jungtinės Valstijos yra visiškai pasiryžusios diplomatinėmis priemonėmis išspręsti tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su Irano branduoline programa“, – sakė jis.
„Deja, Irano veiksmai rodo, kad šis tikslas nėra jo prioritetas“, – pridūrė J. Kelley.
Per susitikimą A. Iravani sakė, kad Iranas siekia atgaivinti JCPOA ir yra pasirengęs vykdyti savo įsipareigojimus, kai tai įvyks. Pasak jo, kad tai įvyktų, kitos šalys, įskaitant JAV, turės įvykdyti visus savo prisiimtus įsipareigojimus.
V. Nebenzia pabrėžė, kad Rusija mano, jog JCPOA neturi alternatyvos.
