Miesto tarnybos vandens tiekimą buvo priverstos sumažinti iki 40 proc. reikiamo pajėgumo. Visame mieste buvo priverstinai atjungti kondicionieriai, o ligoninės nesusitvarko su pacientų antplūdžiu, daugelis bendrovių leidžia savo darbuotojams dirbti iš namų, rašoma BBC.
Vietos IT darbuotojų asociacijos atstovas naujienų agentūrai patvirtino, kad IT bendrovių darbuotojai, jeigu tik įmanoma, dirba iš namų, tačiau tai situacijos stipriai nekeičia.
„Namuose juk taip pat baigiasi vanduo – tai ką mums daryti?“ – skundėsi jis.
Birželio 10-ąją šalies sostinėje Naujajame Delyje buvo užfiksuotas naujas mėnesio karščio rekordas – 48 laipsniai Celsijaus pavėsyje. Prieš kelias dienas, viename iš Indijos regionų šiaurės vakaruose termometro žyma pakilo virš 50 laipsnių.
Dėl klimato kaitos liūčių sezonai, kurie anksčiau užpildydavo vietos vandens telkinius, kasmet vis trumpėja ir būna ne tokie stiprūs.
Geriamo vandens trūkumas pasireiškia ir kitiems didiesiems miestams pasaulyje, įskaitant Maskvą, Pekiną, Stambulą, Londoną ar Tokijų, rašoma BBC. Praėjusiais metais pirmasis šiuolaikinis didelis pasaulio miestas, kuriame faktiškai išseko geriamo vandens atsargos, tapo Pietų Afrikos miestas Keiptaunas.
Mūšis dėl vandens
Minėto Indijos miesto Čenajaus gyventojai kasdien praleidžia po kelias valandas ant kaitrios saulės su viltimi sulaukti geriamą vandenį turinčių atvežti cisternų, kurias valdžia atgabena iš tolimesnių valstijos vietų.
Turtingesni miestiečiai perka vandenį iš parduotuvių, tačiau daugeliui gyventojų tai – nepasiekiama prabanga. Jo teigimu, vienai šeimai lūšnose gyvenantiems daugiau nei milijonui gyventojų tenka 30-40 litrų vandens per dieną. JAV tuo metu šeimos išnaudoja mažiausiai 30 kartų daugiau vandens.
Mieste auga įtampa. Sulaukiama pranešimų apie žmonių, nešančių namo vandenį, užpuolimus. Taip pat skelbiama, kad pasitaikė vandenį atvežančių automobilių užpuolimų.
Miesto valdžia bando ieškoti alternatyvių vandens šaltinių – pavyzdžiui, pumpuoti jį iš vietos požeminių šachtų. Tačiau ir šios jau beveik išseko, nes dėl sausros stipriai krito gruntinių vandenų lygis.
Vietos gyventojai skundžiasi, kad valdžia nesiima jokių veiksmų, kurie padėtų išvengti didžiulės humanitarinės katastrofos, o tik sėdi ir laukia lietaus sezono. BBC kalbinti vietos valdininkai iš esmės tai patvirtino, sakydami, kad „Čenajuje belieka tik laukti lietaus“.
Ekspertai tuo metu tvirtina, kad analogiška situacija gali ištikti faktiškai bet kurį didelį Indijos miestą. Birželio mėnesį su didesniu ar mažesniu vandens trūkumu šalyje susidūrė 600 mln. žmonių. Tik kas ketvirtas namų ūkis turi prieigą geriamo vandens.
