2006 m. JAV atliktas vaikų pornografijos tyrimas parodė, kad pornografinėje medžiagoje vaizduojami vaikai tampa vis jaunesni, o situacijos, kuriose jie verčiami dalyvauti – žiauresnės.
83 proc. sulaikytų vaikų pornografijos savininkų turėjo nuotraukų/filmų su 6-12 m. amžiaus vaikais, 39 proc. saugojo vizualinę medžiagą, kurioje buvo seksualiai išnaudojami 3-5 m. vaikai, o 19 proc. turėjo pornografijos su kūdikiais iki 3 m.
Dauguma sulaikytųjų - net 92 proc. turėjo nuotraukų/filmų su vaikų genitalijomis ar kitais seksualinio turinio vaizdais, 80 proc. saugojo vaizdinę medžiagą su užfiksuotu fiziniu vaikų seksualiniu išnaudojimu, įskaitant oralinį seksą, 21 proc. nusikaltėlių rastoje vaikų pornografijoje buvo taikomi smurtiniai seksualiniai veiksmai prieš vaikus: prievartavimas, seksualinė vergija, sadistinis kankinimas.
Studija taip pat atskleidė, kad 40 proc. vaikų pornografijos turėtojų buvo įvykdę dvigubus nusikaltimus, t.y. jie ne tik laikė pornografiją, bet ir patys kokiu nors būdu seksualiai išnaudojo vaikus. Tai patvirtina ryšį tarp paprasto pornografinės medžiagos laikymo ir neteisėtų seksualinio pobūdžio veiksmų prieš vaiką.
Lenkijoje atlikto tyrimo duomenimis, 92 proc. prie interneto prieinančių šalies vaikų naudojasi elektroninėmis bendravimo priemonėmis (programomis, pokalbių kambariais ir kt.), iš kurių net 75 proc. sulaukia iš nepažįstamų žmonių pasiūlymų susitikti realybėje. 25 proc. vaikų į tokius susitikimus nueina.
56 proc. vaikų yra tekę patirti nepageidaujamą virtualų seksualinio turinio pokalbį, 14 proc. iš jų per tokį pokalbį buvo atsiųstos pornografinio turinio nuotraukos, o 66 proc. sulaukė prašymų atsiųsti savo nuotraukas.
Atlikę įvairių šalių teisinių bazių analizę, Tarptautinis dingusių ir išnaudojamų vaikų centras (ICMEC) bei Interpolas išskyrė 5 kriterijus, kuriais remiantis vertinamas valstybių pasirengimas kovoti su vaikų išnaudojimu internete:
1) Ar egzistuoja nacionaliniai įstatymai, draudžiantys vaikų pornografiją;
2) Ar teisinėje bazėje yra apibrėžta vaikų pornografijos sąvoka;
3) Ar kriminalizuoti kompiuterių ir interneto pagalba įvykdomi nusikaltimai (kitaip tariant, ar yra numatyti ir tinkamai reglamentuoti su kompiuterinėmis technologijomis susiję nusikaltimai);
4) Ar kriminalizuotas vaikų pornografijos laikymas, nepaisant ketinimų ją platinti;
5) Ar interneto paslaugų tiekėjai įpareigoti pranešti apie įtariamus vaikų pornografijos atvejus nustatytai institucijai.
Pagal šiuos kriterijus įvertinus 186 Interpolui priklausančias valstybes, gauti tokie rezultatai:
Tik 5 iš 186 tirtų valstybių atitinka visus minėtus kriterijus;
Tik 23 valstybės atitinka visus kriterijus, išskyrus reikalavimą interneto paslaugų tiekėjams pranešti apie vaikų pornografiją;
Net 95 šalys apskritai neturi jokios teisinės bazės, reglamentuojančios vaikų pornografiją;
55 valstybės nėra tiksliai apibrėžusios sąvokos „vaikų pornografija“;
43 šalys nebaudžia vaikų pornografijos laikymo (tik platinimą).
Lietuvos teisinėje bazėje nėra apibrėžta vaikų pronografijos sąvoka, taip pat nėra kriminalizuoti kompiuterių ir interneto pagalba įvykdomi nusikaltimai, o interneto paslaugų tiekėjai nėra įpareigoti pranešti apie įtariamus vaikų pornografijos atvejus nustatytai institucijai.
Kaimynų latvių ir estų situacija panaši: Latvija atitinka pirmą ir trečią kriterijus, o Estija pirmą, trečią ir ketvirtą. Štai Belgijoje ir Prancūzijoje teigiamai įvertinti visi kriterijai.
Vilniuje pirmadienį prasidejo seminaras, kurio metu bus aptariama vaiku tvirkinimo virtualioje erdveje prevencija bei tokio pobudzio nusikaltimu tyrimas. 4 dienu trukmes mokymus Lietuvos teisesaugos pareigunams organizuoja Interpolas, Tarptautinis dingusiu ir isnaudojamu vaiku centras, kompanija „Microsoft“ bei Policijos departamentas.
Renginio metu Lietuvos teisesaugos pareigunai susipazins su uzsienio saliu patirtimi, tiriant nusikaltimus, susijusius su nepilnameciu seksualiniu persekiojimu internete. Jiems bus pristatytos specialios tyrimo metodikos, praktiniai pavyzdziai, taip pat paaiskinta tokiu bylu nagrinejimo teismuose specifika.
