Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis sako neatmetąs galimybės atsisakyti europarlamentaro mandato ir grįžti dirbti į Lietuvą, jeigu jo partija sėkmingai pasirodytų rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose ir patektų į valdančiąją koaliciją.
„Aš nežinau, kaip ten bus, negaliu tvirtai pasakyti, bet labai rimtai bus svarstomas šitas klausimas ir neatmetu tokios galimybės, kad aš grįšiu“, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė V. Tomaševskis.
Pasak europarlamentaro, tai priklausys ir nuo to, į kokių ministerijų vadovų portfelius pretenduos LLRA.
Politikas žada pats partiją vesti į rinkimus. Tolesnis darbas Seime esą priklausys nuo partijos rinkimuose pasiektų rezultatų.
„Kiekviena partija kelia tikslus rinkimus laimėti, bent gerai pasirodyti. Vieniems geras pasirodymas – ir 1 proc. balsų, kitiems– gal 10 proc., dar kitiems ir 15 proc. gali būti nelabai geras pasirodymas. Bet mūsų partijos pozicijos stiprėja, jaučiame palaikymą, ir reikia pabrėžti, kad LLRA nėra, kaip bandoma vaizduoti, kažkokia tautinė partija. Partijoje yra 8 tautybių žmonių, įskaitant ir nemažai lietuvių“, – kalbėjo V. Tomaševskis.
Komentuodamas, kokie tikslai Seimo rinkimuose keliami LLRA, politikas teigė tikįs, kad pavyks peržengti 5 proc. barjerą. 2008–aisiais LLRA parlamento rinkimuose tai padaryti nepavyko – partija gavo 4,79 proc. balsų, į Seimą pateko trys vienmandatėse rinkimų apygardose išrinkti politikai.
V. Tomaševskis sukritikavo kai kurias visuomenės nuomonės apklausas ir jų metodikas, rodančias, kad LLRA į Seimą nepatektų. Jis priminė, jog augantį jo vadovaujamos partijos elektoratą rodo ir pernai vykę savivaldos rinkimai, kur partija surinko apie 7 proc. balsų. Visose savivaldybėse, kur yra LLRA atstovai, jiems pavyko suformuoti valdančiąją koaliciją.
„Tai jau ne kažkokie tyrimai, manipuliacijos, o realūs skaičiai. Jeigu pavyks gauti tiek balsų, tai turėsime keliolika savo atstovų. Keliolika atstovų – tai rimta politinė jėga“, – dėstė pašnekovas.
Anot V. Tomaševskio, LLRA turėdama keliolika savo atstovų Seime galėtų pretenduoti į valdančiąją koaliciją ir ministrų portfelius, pavyzdžiui, į ūkio, susisiekimo, švietimo ir mokslo, žemės ūkio. Politiko teigimu, tai yra būtent tos sritys, kur geriausiai būtų realizuojama partijos politinė programa. Į finansų ministro kėdę LLRA netaikytų, nes ši ministerija pagal nusistovėjusią praktiką yra daugiausiai balsų iškovojusios politinės partijos prerogatyva.
LLRA lyderis pabrėžė, kad partija turi patyrusių politikų, galinčių užimti minėtų ministerijų vadovų postus.
Vadovaudama Ūkio ministerijai LLRA daugiausiai dėmesio skirtų biokuro gamybos plėtrai, turizmo vystymui, Žemės ūkio – žemdirbių kooperatyvų kūrimui, Europos Sąjungos skiriamų tiesioginių išmokų Lietuvos žemdirbiams sulyginimui, pieno sektoriaus demonopolizavimui. LLRA deleguotam atstovui vadovaujant Švietimo ir mokslo ministerijai būtų atsižvelgta į daug diskusijų keliančius Švietimo įstatymo pakeitimus, švietimo reformą ir su tuo susijusį pedagogų darbo vietų išsaugojimą, Susisiekimo ministerijai – tranzito stiprinimui per Lietuvą.
Pagal rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 22–kovo 2 dienomis atlikto tyrimo rezultatus, LLRA, jeigu dabar vyktų Seimo rinkimai, palaikytų 3,7 proc. rinkėjų.
