Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija atitraukė savo pajėgas nuo Ukrainos sienos, kur, anot NATO, pastarosiomis savaitėmis buvo sutelkta apie 40 tūkst. rusų karių.
„Mums visą laiką sakoma, kad nerimą kelia mūsų kariuomenė prie Ukrainos sienos – mes jas atitraukėme, jos šiandien yra ne prie Ukrainos sienos, o vietose, kur jos vykdo savo įprastus užsiėmimus poligonuose“, – sakė V.Putinas po derybų su Šveicarijos prezidentu Didier Burkhalteriu (Didjė Burkhalteriu).
„Tai nesunku patikrinti šiuolaikinėmis žvalgybos priemonėmis, viskas matyti“, – pridūrė jis.
NATO pareiškė neturinti jokių įrodymų, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos būtų pasitraukusios nuo Ukrainos sienos, nors prezidentas Vladimiras Putinas ką tik tvirtino, jog rusų kariai grįžo į savo įprastus pratybų poligonus, sakė trečiadienį vienas NATO pareigūnų.
„Mes neturime jokių požymių, kad būtų pasikeitęs karinių pajėgų išsidėstymas palei Ukrainos sieną“, – sakė pašnekovas naujienų agentūrai „Reuters“.
(papildyta 17.20)
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino Ukrainos rytuose veikiančius separatistus atidėti gegužės 11 planuotą referendumą, kuriuo siekiama didesnės autonomijos rytiniam regionui arba net nepriklausomybės nuo Kijevo.
V.Putinas pareiškė, kad norint užbaigti krizę, svarbiausia yra tiesioginis dialogas tarp Kijevo valdžios ir Ukrainos rytų separatistų. „Mes prašome pietryčių atstovų atidėti gegužės 11-ajai planuotus referendumus, kad būtų sukurtos dialogui reikalingos sąlygos“, – sakė V.Putinas po susitikimo Kremliuje su Šveicarijos prezidentu ir ESBO vadovu Didier Burkhalteriu (Didjė Burkhalteriu).
Pasak V.Putino, būtina sąlyga dialogui Ukrainoje pradėti yra smurto nutraukimas.
„Būtina sąlyga šiam dialogui pradėti – bet kokios prievartos nutraukimas: tiek panaudojant ginkluotąsias pajėgas, kas visiškai neleistina, tiek panaudojant neteisėtas ginkluotų radikaliųjų elementų formuotes“, – kabėjo jis per spaudos konferenciją.
Rusijos prezidentas patvirtino, kad Rusija pasirengusi prisidėti savo įnašu prie Ukrainos krizės sureguliavimo.
„Rusija pasirengusi įnešti savo pakeliamą įnašą į Ukrainos krizės sprendimą ir pačiu aktyviausiu teigiamu būdu įtakoti Ženevos procesą“, – sakė V.Putinas.
Jis dar pažymėto, kad Ukrainos prezidento rinkimai gegužės 25 dieną yra žingsnis „teisinga kryptimi“, bet vėl kartojo, kad prieš bet kurį visaliaudinį balsavimą Ukrainoje būtinos konstitucinės reformos. Rinkimai „nieko nelems, jeigu visi Ukrainos piliečiai nesupras, kaip bus garantuotos jų teisės po šitų rinkimų'“, – pabrėžė V.Putinas.
„Reikia, kad visi žmonės Ukrainos pietryčiuose suprastų, pajustų ir patikėtų, jog ir po prezidento rinkimų gegužės 25 dieną jų teisės bus patikimai garantuotos..., kad jie vėl nebus palikti ir apgauti“, – pažymėjo Rusijos prezidentas.
Kaip tik šito pirmiausia reikia, norint pradėti tiesioginį dialogą tarp Kijevo ir Ukrainos pietryčių.
Ukrainos saugumas paviešino „federalizacijos sąjungininkų“ pokalbį dėl referendumo
Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė perėmusi smogikų, įsikūrusių Donecke, vado ir jų koordinatoriaus iš Rusijos pokalbį telefonu. Pokalbio metu smogikų lyderis Dmitrijus Boicovas akivaizdžiai panikuoja, savo kuratoriui Aleksandrui Barkašovui pranešdamas apie itin prastas sąlygas pravesti referendumą.
Pastarasis, sustiprindamas savo nuomonę sodriais keiksmažodžiais, "priminė" atsakingam už referendumą asmeniui, kad jo darbas yra pranešti "teisingus" referendumo rezultatus, o ne "bėgioti su lapeliais po miestą".
Iš A. Barkašovo lūpų nuskambėjo ir necenzūriniai kaltinimai V. Putinui.
Dėmesio, vaizdo įraše skamba necenzūruoti rusiški keiksmažodžiai:
Už barikadų, sukrautų iš padangų ir plastikinių automobilių bamperių, už kaukėtų kovotojų, užėmusių apšnerkštą vietos administracijos pastatą Donecko mieste, galima rasti vieną kostiumuotą vyrą, sėdinti itin tvarkingame kabinete prie kompiuterio „Apple iMac“ ir rengiantį balsavimą, kuris gali suskaldyti Ukrainą.
33 metų Romanas Liaginas, niekieno nepripažintos „Donecko liaudies respublikos“ rinkimų komisijos pirmininkas, neslepia pasibjaurėjimo ginkluotais kovotojais, prieš mėnesį perėmusiais pastato kontrolę, tačiau pritaria jų tikslams.
„Kiekviena revoliucija surenka savąją kvankų dalį“, – jis sakė naujienų agentūrai „Reuters“. Tačiau R.Liaginas pridūrė, kad „mes tiesiog nebegalime gyventi Ukrainos sudėtyje. Ukraina jau faktiškai su mumis atsisveikino“.
Galbūt Kijevas dar neprarado savo pramoninio rytų regiono, tačiau tikėtina, kad tai nutiks sekmadienį, kai šios plieno ir akmens anglių juostos gyventojai, kurių daugelis yra rusai arba rusakalbiai, balsuos referendume dėl atsiskyrimo.
Tolesni įvykiai lems, ar maždaug 45 mln. gyventojų turinčioje šalyje įsiplieks pilietinis karas, ar padėtis aprims iki įšaldyto konflikto, kuris gali daugelį metų žlugdyti bet kokius planus integruotis su Vakarų šalių vadovaujamomis tarptautinėmis organizacijomis.
„Donecko liaudies respublika“ gali tapti panaši į Gruzijos separatistinius regionus Abchaziją ir Pietų Osetiją, Azerbaidžano Kalnų Karabachą arba Moldovos Padniestrę – į suverenumą pretenduojančius neaiškaus statuso darinius, ignoruojamus beveik viso pasaulio nuo jų susidarymo po Sovietų Sąjungos iširimo 1991 metais.
Kijevas atmes šio referendumo rezultatus, tačiau Rusijos atsakas – sunkiai prognozuojamas. Maskva aneksavo Krymą po kovą ten surengto panašaus balsavimo, vykusio prižiūrint pusiasalį okupavusioms Rusijos pajėgoms. Tačiau šįkart Kremlius pasistengė, kad jo ryšiai su referendumo organizatoriais nebebūtų tokie akivaizdūs.
Nors neseniai atliktos apklausos rodo, kad atsiskyrimą nuo Ukrainos pritaria tik mažuma, R.Liaginas teigia, jog dėl referendumo rezultatų abejoti neverta.
Raudonos, mėlynos ir juodos spalvos sukilėlių respublikos vėliava jau plevėsuoja ant regiono administracijos pastato Donecke – tvarkingame mieste, kertamame ilgo bulvaro, kuriame veikia kavinės po atviru dangumi ir restoranai. Tai šen, tai ten matosi reliktų iš Sovietų Sąjungos – pavyzdžiui, bolševikų lyderio Vladimiro Lenino statula.
Už miesto plytinčiame žaliame kraštovaizdyje dunkso didelės gamyklos ir kasyklos.
Vakarų šalių stebėtojai balsavimo neprižiūrės, o jų nebuvimas kursto kaltinimus, kad rezultatai bus klastojami. Taip pat nenustatyta, koks turi būti mažiausias dalyvių aktyvumas, kad referendumas būtų laikomas įvykusius. Balsavimas taip pat vyks kaimynėje Luhansko srityje, esančioje prie sienos su Rusija. Ten irgi įsitvirtinę ginkluoti sukilėliai, todėl nuogąstaujama, kad ne visų gyventojų balsas bus išklausytas.
TAKOSKYRA – ŽMONIŲ ŽŪTIS ODESOJE
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) pareiškė, kad tas referendumas bus „dirbtinis ir fiktyvus“.
„Mes kategoriškai atmetame šias neteisėtas pastangas toliau skaldyti Ukrainą“, – jis sakė per spaudos konferenciją Vašingtone po susitikimo su Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadove Catherine Ashton (Ketrin Ašton).
Interviu su žmonėmis miestuose ir miesteliuose sukilėlių kontroliuojamame regione atskleidžia didelius požiūrių skirtumus tarp daugiau nei 3 mln. žmonių, kurie, anot R.Liagino, turės teisę balsuoti.
„Reuters“ žurnalistai kalbėjosi su žmonėmis, kurie pasisako už įvairius šio konflikto sprendimo variantus: didesnę autonomiją nuo centrinės Kijevo vyriausybės, perėjimą prie federacinės valstybės, nepriklausomos valstybėlės įkūrimą arba prisijungimą prie Rusijos.
Tačiau vis tvirčiau palaikoma pozicija, kad reikia atsiriboti nuo Kijevo, jau mėnesį tęsiantis sukilimui, kuris praeitą savaitę įžengė į naują kruviną fazę, kai vyriausybinės pajėgos pradėjo puolimą.
Dešimtys prorusiškų aktyvistų praeitą penktadienį žuvo per gaisrą viename pastate, įsiplieskusį per susirėmimus su vyriausybės šalininkais pietiniame Odesos uostamiestyje. Daugelis „Reuters“ pašnekovų sakė, kad ta tragedija žymėjo ribą, kurią peržengus nebegalima sugrįžti atgal.
„Ar tai, kas įvyko, normalu? – klausė 25 metų Aleksandras Proskurinas, dirbantis krupjė vienuose lošimo namuose Kramatorsko mieste. – Prisijungti prie Rusijos – mažesnis blogis negu likti su Ukraina.“
Tačiau 54 metų Nikolajus, buvęs žmonių minioje, susirinkusioje to miesto gatvėje, kad užkirstų kelią Ukrainos pajėgų puolimui, sakė tenorintis didesnės valdžios decentralizacijos, kad šiam kasybos regionui atitektų daugiau jo generuojamų pajamų, kurios sudaro apie trečdalį Ukrainos pramonės produkto.
„Valdžia turėtų būti čia, o ne Kijeve, – sakė jis. – Niekas nesako, kad turime prisijungti prie Rusijos, tačiau Kijevas nenori derėtis. Užuot derėjęsi, jie siunčia armiją.“
„MULKINIMAS“
Referendumas rytiniame regione gali sukelti dar didesnį pavojų nacionaliniams prezidento rinkimams, kurie vyks Ukrainoje dviem savaitėmis vėliau.
Vakarų šalių palaikoma Kijevo vyriausybė tikisi, kad tie rinkimai nubrėš liniją jau kelis mėnesius vykstančiuose neramumuose, pirmiausiai įsiplieskusiuose sostinėje, kai prezidentas Viktoras Janukovyčius nusprendė atsisakyti glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga.
R.Liaginas anksčiau dirbo V.Janukovyčiaus Regionų partijos konsultantu, bet Kremliaus palaikomas šalies vadovas buvo nuverstas vasario pabaigoje po Kijevo centre įsiplieskusių ginkluotų susirėmimų.
Prezidento pabėgimas į Rusiją pakurstė sukilimą Kryme, o vėliau – jo gimtajame rytiniame regione. Kijevas sako, kad tuos neramumus režisuoja Kremlius, tačiau Rusija tokius kaltinimus neigia.
„Gegužės 11-ąją bus ne referendumas, sakė Ukrainos oligarchas Petro Porošenka, buvęs ministras ir pagrindinis kandidatas į prezidento postą. – Tai mulkinimas, turintis susilpninti Ukrainos valstybę ir ją suskaldyti.“
„Vykstant antiteroristinei operacijai, žmonės bijo išeiti į gatves, jau nekalbant apie balsavimą“, – pridūrė jis.
Kijevas siūlo surengti nacionalinį referendumą dėl valdžios decentralizacijos – tačiau tik tuomet, kai liausis kovos.
„Referendumas neturi vykti jaučiant įremtą šautuvo vamzdį“, – laikinojo Ukrainos prezidento Oleho Turčynovo administracijos vadovo pavaduotojas Andrijus Senčenka sakė antradienį.
Tačiau gali būti jau per vėlu. Ukraina skelbia, kad jos pajėgos veržia žiedą aplink sukilėlių tvirtovę Slovjanską, tačiau jų laimėjimai atrodo netvarūs.
Miesto šturmas gali sukelti didelio masto kraujo liejimą tuo metu, kai dešimtys tūkstančių Rusijos karių yra sutelkti prie sienos, esančios vos už maždaug 160 kilometrų nuo kovos veiksmų zonos.
„Kijevui nepatiks (referendumo) rezultatai, todėl bus pralieta daugiau kraujo, – Slovjanske prognozavo 58 metų autobuso vairuotojas Piotras Kosachovas. – Jie mums parodė, ką nori daryti. Čionykščiai žmonės nebenori turėti nieko bendra su Ukraina.“
Tuo tarpu R.Liaginas Donecke jau žino, kaip balsuos.
„Mes jau nebesame Ukrainoje“, – tikino jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
