Naujoji, vieninga istorijos interpretavimo koncepcija Rusijoje jau buvo patvirtinta praėjusių metų spalio pabaigoje. Dabar, praėjus dviems su puse mėnesio, ją pristatė šalies prezidentui. Susitikimas su naujojo vadovėlio rengėjais vyko Kremliuje.
„Vieningas priėjimas prie istorijos interpretavimo nereiškia valstybinės, oficiozinės, ideologizuotos minties. Pagrindu turėtų tapti objektyvumas, įvairus interpretavimas ir meilė Tėvynei. Kalbama apie vieningą dėstymo logiką, apie tai, kad patys dramatiškiausi įvykiai – dalis mūsų praeities“, - iškart pradėjo susirinkimą V. Putinas, tuo pačiu atsakydamas kritikams, kaltinantiems valdžią ketinimais „perrašyti“ istoriją pagal save. Prezidentas pažymėjo, kad daugelis įvykių yra pernelyg įvairialypiai, kad apie juos būtų pateikiama tik viena interpretacija.
V. Putino teigimu, mokyklinio istorijos kurso tikslas – suteikti besimokantiems vieningas fundamentalias žinias apie esminius šalies istorijos įvykius, apie iškilių rusų veikėjų darbus. „Dėl to mes dabar turime didelių problemų, mes patys savo noru ar nevalingai žeminame tai, kas buvo atlikta mūsų protėvių. Kodėl mes taip elgiamės, man nesuprantama. Nereikia nieko aukštinti, aišku, ir nosies pernelyg aukštai kelti dėl visko ar be pagrindo, tačiau objektyvų vertinimą reiktų suteikti viskam, kas buvo sukurta mūsų tautos per daugiau nei tūkstantį metų“, - pasakė Rusijos vadovas.
Šalies vadovas pareiškė, kad laikas paruošti naujos kartos istorijos vadovėlius visoms klasėms: „Akivaizdu, kad iki jų pasirodymo praeis kažkiek laiko, todėl mums reikės numatyti pereinamąjį laikotarpį“.
Viešųjų apklausų rezultatai rodo, kad 85 proc. Rusų didžiuojasi šalies istorija (nepaisant bandymų žeminti „to, ką darė rusų protėviai“, apie ką ir kalbėjo Rusijos prezidentas V. Putinas, - „Gazeta.ru“ past.) Naujosios koncepcijos grupės vadovas Sergejus Naryškinas (Rusijos Dūmos pirmininkas) džiaugėsi tuo, kad pavyko parengti kokybišką dokumentą, kuris „išmušė pagrindą kritikams iš po kojų“. Taip pat „pavyko sudaryti esminių ir „sunkių“ klausimų, susijusių su Rusijos istorijos traktavimu sąrašą, į daugelį jų pavyko rasti sąvokų kompromisą“.
Vadovėlį rengusios darbo grupės narys akademikas Aleksandras Čubarianas pasidalino, kokie istoriniai įvykiai kėlė aštriausias diskusijas tarp kolegų. Visų pirma, tai senosios Kijevo Rusios istorija: „Ji pasirodė viena iš aštriausių temų, ypač dėl kolegų iš Ukrainos pozicijos“, - pranešė istorikas, tačiau kas būtent nepatiko ukrainiečiams, nepatikslino. Tačiau tai tikriausiai nebėra svarbu, nes A. Čubarianas patikino, kad specialistai „surado bendrų interpretacijų“.
Antrasis klausimas – Vidurio Azijos ir Užkaukazės prijungimas prie Rusijos. Daugelyje Vidurinės Azijos ir Užkaukazės šalių istorijoje šis periodas traktuojamas kaip kolonizacijos periodas. „Tačiau ukrainiečiai, armėnai, tadžikai, kirgizai ir baltarusiai nesilaiko šios nuomonės“, - pažymėjo akademikas. „Ypač sudėtinga buvo nustatyti revoliucijų vietą (XX a. Pradžia). Mes tai pavadinome Didžiąja rusų revoliucija, šis terminas apjungia ir 1917-ųjų vasarį ir 1917-ųjų spalį ir Pilietinį karą. Taip elgiamasi daugelyje valstybių“, - paaiškino mokslininkas.
Istoriniams pavyzdžiams, kaip rusai geba įveikti sunkumus pasirinkti trys įvykiai: XVII a. Didžioji sumaištis, Napoleonas ir 1812-ųjų karas, bei Didysis Tėvynės karas.
„Buvo ir toks klausimas: kaip identifikuoti sovietinę visuomenę? 30-uosius metus įvardinome kaip „sovietinis modernizacijos variantas“, kuris turėjo ir savų pliusų, ir minusų. Šis žodis (modernizacija), kuris kitų kraštų žmonių buvo rašomas su kabutės, galų gale visų bendrai buvo priimtas“.
V. Putinas ypač akcentavo jaunimo atsakomybę už valstybę. „Svarbiausia – žmonės turi jausti asmeninę atsakomybę už valstybę! – emocingai aiškino šalies galva. – Tuose vadovėliuose, kurie kartais patekdavo į mokyklas, būdavo tokių dalykų, kurie yra absoliučiai nepriimtini mūsų valstybei. Ne tik mūsų, bet kuriai kitai valstybei, bet kuriai tautai, tai būtų tarsi spjūvis į veidą!
Pavyzdžiui, tai, kas vyko Didžiojo Tėvynės karo metu. Aš dabar kalbu net ne apie tyčinį rusų tautos kovos su fašizmu žeminimą. Ten yra netgi labiau gilūs dalykai. Paprasčiausiai kažkoks ideologinis šlamštas!“. – piktai apžvelgęs salę kalbėjo V. Putinas.
„Štai kalbama, kad Europa po Antrojo pasaulinio karo paniro į stalinizmo tamsumas. O jeigu būtų nugalėjusi kita pusė? Daugelio tautų išvis nebebūtų! Juos būtų išnaikinę!“ – demonstravo savo įžvalgas prezidentas.
Renginyje dalyvavusi „Gazeta.ru“ žurnalistė apgailestauja, kad V. Putinui įsijautus ir susitikimui žadant tapti įdomesniu, spaudos atstovų buvo paprašyta palikti salę – vėlesnis bendravimas turėjo likti „be liudininkų“.
Vieninga istorija Rusijos mokyklose bus įvedama jau nuo kitų mokslo metų.