1999 metų birželį Vladimiras Putinas padėjo puokštę gėlių ant buvusio Sovietų Sąjungos lyderio ir ilgamečio KGB vadovo Jurijaus Andropovo kapo. Tuomet buvo minimos 85-osios šio veikėjo gimimo metinės.
Netrukus po to, kai 2000 metais tapo Rusijos prezidentu, V. Putinas pasirūpino, kad ant vieno Maskvos pastato, kuriame kadaise gyveno J. Andropovas, būtų iškelta atminimo lenta. 2004 metais birželį, kai buvo minimos 90-osios J. Andropovo gimimo metinės, V. Putinas pasistengė, kad buvusio Sovietų Sąjungos lyderio garbei į šiaurę nuo Sankt Peterburgo esančiame Petrozavocke iškiltų 10 pėdų aukščio J. Andropovo statula.
Vasario 9 dieną sukako 25 metai nuo tos dienos, kai mirė J. Andropovas. Jis Sovietų Sąjungai vadovavo vos 15 mėnesių. Tačiau šiandieniniame Rusijos elite jo dvasia yra gyva. Iš tiesų vos keli buvę Kremliaus lyderiai gali pasirodyti esą svarbesni, jei norime suprasti šiandieninę Rusiją.
Prieš savo trumpą pabuvojimą Kremliuje J. Andropovas buvo ilgiausiai tarnavęs KGB viršininkas per visą sovietų istoriją. Jis KGB vadovavo net 15 metų – nuo 1967 metų iki 1982-ųjų.
Aštuntojo dešimtmečio viduryje, kai J. Andropovas buvo savo galios Liubiankoje viršūnėje, jo įtakon pateko grupė jaunų KGB rekrutų iš tuometinio Leningrado. Tarp šių rekrutų buvo ir pats V. Putinas bei jo dabartinių patikėtinių ratas: Nacionalinės saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, kariuomenės aprūpinimo vadovas Viktoras Čerkesovas, vicepremjeras Sergejus Ivanovas ir Federalinės kovos su narkotikais tarybos vadovas Viktoras Ivanovas.
Kaip KGB vadovas, J. Andropovas suprato, kad sovietų ekonomika pavojingai atsilieka nuo Vakarų ir turi būti reformuota, jei šalis siekia išlikti supervalstybe. Tačiau omenyje jis turėjo ne Nikitos Chruščiovo laikų atšilimo pakartojimą. Be to, jis nebuvo suinteresuotas ir tokiomis politinėmis reformomis, kurias vėliau įvykdė Michailas Gorbačiovas.
J. Andropovas į ekonomiką norėjo įtraukti tam tikrus ribotus rinkos mechanizmus, kurie padarytų Sovietų Sąjungos ekonomiką labiau konkurencingą Vakarams. Tačiau jo autoritarinės modernizacijos planuose buvo itin mažai vietos demokratijai ir pliuralizmui. Vietoje to politinė sistema turėjo likti griežtai kontroliuojama, o vadovaujantį vaidmenį turėjo prisiimti KGB.
Taip J. Andropovo viziją 2007 metais duotame interviu apibūdino Rusijos mokslų akademijos elito studijoms vadovė Olga Krištanovskaja: „J. Andropovas manė, kad Komunistų partija turi išlaikyti valdžią savo rankose ir įvykdyti ekonomikos liberalizaciją. Tai buvo kelias, kuriuo ėjo Kinija. Saugumo sistemos darbuotojams Kinija yra idealus modelis. Jie mato šį pavyzdį kaip teisingą kursą. Jie mano, kad buvęs Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas, kaip ir M. Gorbačiovas, nukeliavo bloga kryptimi.“
O. Krištanovskaja pridūrė, kad V. Putinas ir jo protežė manė, jog J. Andropovas „buvo tiesiog genijus, stipri asmenybė, kuri, jei būtų gyvenusi, būtų įvykdžiusi teisingas reformas“.
V. Putinas ir komanda pastaruoju metu gavo galimybę įgyvendinti savo didvyrio viziją. Kurį laiką atrodė, kad viskas vyksta sėkmingai ir visi alpo nuo kompanijos „Rusija Inc“ ir V. Putino ekonominio stebuklo.
Tačiau šventė tęsėsi tik tol, kol praėjusiais metais naftos kainos pasiekė maksimumą, o paskui greitai smuko. Taip buvo atskleistos Rusijos ekonomikos silpnybės – Rusijos ekonomika yra pavojingai priklausoma nuo energetikos ir išteklių kainų. Taip pat buvo ir J. Andropovo laikais.
Dabar viskas gali vykti pagal tokį pat scenarijų kaip ir prieš 25 metus: Rusijos ekonomikos diversifikavimas ir decentralizavimas sukurtų nepriklausomą verslininkų klasę, o tai galiausiai atvestų prie pliuralistinės ir decentralizuotos politinės sistemos.
Rusijos ekonomika yra politikos įkaitė. Kiekvienas manantis, kad Kremlius yra pasirengęs toleruoti visiškai nepriklausomą verslininkų klasę, turi pasikalbėti su Michailu Chodorkovskiu.
Kai Rusija dešimtajame dešimtmetyje susidūrė su sunkumais, J. Andropovo vizija buvo pristatoma kaip neišnaudota galimybė, kuri būtų leidusi tvarkingai modernizuoti ekonomiką.
Ką gi, galiausiai toks kelias buvo pasirinktas, tačiau Rusija ir vėl atsidūrė aklavietėje.
Parengta pagal Laisvosios Europos radiją