Čekijos vadovas Vaclovas Klausas ir toliau atsisako baigti Lisabonos sutarties ratifikavimą. Nors dauguma ES šalių nevienareikšmiškai vertina Klauso poziciją ir ragina apsispręsti, politikas sulaukė ir neoficialios paramos. V. Klausas gavo Didžiosios Britanijos opozicijos lyderio laišką, kuriame pabrėžiama, kad jei D. Britanijos konservatoriai kitąmet vadovaus vyriausybei, jie gali inicijuoti referendumą dėl Lisabonos sutarties.
Žiniasklaida skelbia, jog Čekijos prezidentas V. Klausas specialiai vilkina Lisabonos sutarties ratifikavimą, nors šią sutartį jau palaimino Čekijos parlamentarai. Tokia prezidento nuostata paaiškinama tuo, kad Klausas tikisi, kad D. Britanijos konservatoriai, kurie šiuo metu yra opozicijoje, kitąmet ateis į valdžią.
Davidas Cameronas, D. Britanijos euroskeptikų lyderis, dar kartą pažadėjo surengti referendumą dėl sutarties, jei jis kitąmet taps ministru pirmininku ir jeigu ratifikavimo procesas dar nebus visiškai baigtas likusiose Europos šalyse. Visuotiniai rinkimai D. Britanijoje vyks kitų metų viduryje ir D. Camerono partija tikisi juos laimėti.
Visuotiniai rinkimai Britanijoje bus surengti kitų metų viduryje ir konservatoriai tikisi juos laimėti. „Mes tikrai nesiekiame įtakoti Čekijos prezidento pozicijos, tiesiog norėjome jam išdėstyti mūsų nuomonę apie Lisabonos sutarties ratifikavimą. Jei sutartis Europoje neįsigalios iki rinkimų, mes pateiksime siūlymą sustabdyti Lisabonos sutarties ratifikavimą ir paraginsime D. Britanijoje surengti referendumą dėl šios sutarties nuostatų“ – paskelbė D. Britanijos konservatorių partijos atstovai.
Tačiau D. Cameronas patikino, kad jeigu kitos ES valstybės sutartį ratifikuos iki rinkimų, konservatoriai gali nebekelti referendumo surengimo klausimo D. Britanijoje. Tačiau tokia konservatorių politiko pozicija ne itin žavi kai kurių Europos valstybių – visų pirma Prancūzijos ir Vokietijos vadovus.
Šių šalių atstovų nuomone, D. Cameronas siekia netiesiogiai įtakoti Čekijos poziciją ir skatina jos vadovą, euroskeptikai nusiteikusį V. Klausą vilkinti sutarties ratifikavimą. Prancūzijos prezidentas Nikolas Sarkozy netgi perspėjo Čekiją, kad jei ši valstybė ir toliau sieks vilkinti sutarties ratifikavimą, ji gali sulaukti pasekmių. Jam pritaria ir Italijos premjeras Silvijo Berluskonis.
“Jei Lisabonos sutartis ir ES reformos toliau nejudės iš mirties taško, mes būsime priversti sukurti Bendrijos valstybių branduolį, kuris dirbtų neatsižvelgdamas į ES vienbalsiškumo principą, - grasino Italijos premjeras ir pridūrė, kad “branduolys” turės būti sukurtas tik jei airiai vėl atmes Lisabonos sutartį. - Europa negali priimti teisingų sprendimų, nes jie turi būti priimami vienbalsiai, ir tai nebegali tęstis”.
Tačiau Čekijos vadovas stebi procesus Europos Sąjungoje ir D. Britanijos konservatorių lyderio netiesioginė parama jį paskatins neskubėti ratifikuoti Lisabonos sutartį. Vis dėlto vienas veiksnys – referendumas dėl sutarties ratifikavimo Airijoje, gali vienaip ar kitaip įtakoti ir Klauso požiūrį. Be abejo, jei airiai vėl atmes sutarties principus, Čekijos prezidentas sustiprins savo teiginius dėl vilkinimo.
Parėmus D. Britanijos konservatoriams ir Lisabonos sutartį atmetus airiams, euroskeptiškojo politiko jau negalės taip lengvai spausti kitos ES šalys. Vis dėlto, jei Airija balsuos už Lisabonos sutarties ratifikavimą, V. Klausas turės atsižvelgti į šios šalies nusiteikimą ir ko gero pagalvoti apie greitesnį ratifikavimą ir savo šalyje.
ESnaujienos.lt primena, kad Lisabonos sutartis sukuria naujas pareigybes bei išplečia Europos Parlamento įtaką. Tačiau norint, kad sutartis įsigaliotų, ją turi ratifikuoti visos ES narės.
