Europos pasiuntiniai pastaraisiais mėnesiais pramynė takus prie Viktoro Janukovyčiaus durų, siekdami atverti kelią istoriniam prekybos susitarimui tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos.
Tačiau šokas, kurį patyrė ES lyderiai, kai V.Janukovyčiaus vyriausybė lapkričio 21 dieną netikėtai sustabdė derybas dėl sutarties pasirašymo likus vos savaitei iki ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje, leidžia manyti, kad jie nelabai įsivaizdavo, ką iš tiesų galvoja uždaro būdo Ukrainos vadovas, kuris yra tikra mįslė tiek eiliniams ukrainiečiams, tiek užsienio lyderiams.
Ketvirtadienį į Vilnių atvykstantys ES lyderiai tikėjosi, kad šiame susitikime galės pasveikinti Ukrainą kaip savo partnerę, su kuria pasirašomas didelius pokyčius žadantis susitarimas, sudarysiantis sąlygas skleisti ES vertybes buvusioje sovietinėje teritorijoje.
Tačiau vietoje to jiems teks akis į akį susidurti su itin praktišku sovietinio tipo vadovu, kuris pasirengimą šiam viršūnių susitikimui pavertė geopolitiniu derėtuvių žaidimu, budriai stebėdamas, kaip į jo veiksmus reaguoja įtakingi ir turtingi ukrainiečių oligarchai, kurių parama jam labai svarbi artėjant 2015-ųjų prezidento rinkimams.
63 metų tvirto sudėjimo V.Janukovyčius vis dėlto dalyvaus viršūnių susitikime, nors susitarimo jame nepasirašys. Vietoj parašo ant sutarties ES lyderiams veikiausiai teks išgirsti žinią, kurios esmė bus maždaug tokia: „Jei nenorite, kad sudaryčiau susitarimą su Rusija, ruoškite daugiau pinigų“.
„Saldainis gražiame popierėlyje“, – taip V.Janukovyčius antradienį apibūdino Briuselio siūlomą 610 mln. eurų finansinę pagalbą. Pasak jo, Ukrainos ekonomikai reikia mažiausiai 20 mlrd. eurų per metus, kad ji būtų pertvarkyta ir atitiktų europinius standartus.
„Nuo 2010-ųjų trejus metus iš eilės tą saldainį gražiame popierėlyje mums rodė ir kalbėjo: „Gausite lėšas, kai pasirašysite susitarimą su tarptautiniu valiutos fondu“. Nereikia mūsų žeminti. Mes ne maži vaikai, mūsų nesuviliosi saldainiais. Mes rimta europinė valstybė, o TVF sako: „Padidinkite tarifus gyventojams, įšaldykite algas ir pensijas“ ir taip toliau. Niekada su tuo nesutiksiu“, – sakė V.Janukovyčius interviu Ukrainos žiniasklaidai.
Turint galvoje Bendrijos lyderių susierzinimą dėl staigaus Kijevo politikos kurso pasikeitimo ir jų įtarumą, pakurstytą pastarųjų pareiškimų, primenančių atvirą konfrontaciją, dviejų dienų viršūnių susitikimo Vilniuje metu laukia įtempta akistata, įvyksianti ketvirtadienį vakare per iškilmingą vakarienę, kurioje dalyvaus V.Janukovyčius.
Virš banketo svečių galvų neabejotinai sklandys ir Julijos Tymošenko šmėkla.
Beveik neabejojama, jog kai kurie ES lyderiai nepraleis progos užklausti V.Janukovyčiaus, kodėl jis iki šiol nepaleido iš kalėjimo savo politinės priešininkės, kurią laiko grėsme savo perrinkimui į prezidento postą.
Dėl ekspremjerės, kuri trečiadienį savo 53-iąjį gimtadienį sutiko tęsdama prieš kelias dienas paskelbtą bado streiką, ES prieš pusantrų metų inicijavo humanitarinę misiją, susietą su laisvosios prekybos susitarimu.
Kai Briuselio derybininkams nepavyko pasiekti, kad J.Tymošenko būtų paleista, ekspremjerė paskelbė, jog badaus, solidarizuodamasi su proeuropietiškais demonstrantais, kurie Kijeve rengia mitingus, reikalaudami, kad V.Janukovyčius pasirašytų susitarimą su ES.
UŽGRŪDINTA ASMENYBĖ
V.Janukovyčius, elektrikas iš Jenakijevės šachtininkų gyvenvietės netoli didžiausio šalies pramoninio miesto Donecko, esančio prie Ukrainos rytinės sienos su Rusija, yra sunkumų užgrūdintas žmogus, net du kartus kalėjęs sovietiniame kalėjime, į kurį buvo pasiųstas už plėšimą ir užpuolimą, įvykdytus, kai dar buvo jaunuolis.
V. Janukovyčiui pasukus į politiką, šie teistumai buvo panaikinti.
Pradėjęs darbo karjerą V.Janukovyčius gana greitai ėmė kilti tarnybos laiptais ir nuo devintojo dešimtmečio pradžios ėjo vadovaujamas pareigas Donecko anglies baseine. 1996 metais jis pradėjo dirbti Donecko srities administracijoje ir 1997-aisiais tapo šio regiono vadovu.
2002 metais tuometinis Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma netikėtai pasiūlė paskirti V.Janukovyčių šalies ministru pirmininku.
Pirmąjį itin skaudų pralaimėjimą V.Janukovyčius patyrė 2004-aisiais, kai buvo išrinktas prezidentu, tačiau dėl suklastotų rinkimų rezultatų kilusi Oranžinė revoliucija užkirto jam kelią užimti valstybės vadovo postą. Pasak prezidento aplinkos žmonių, šis įvykis paaiškina daugelį dabartinių jo politinių žingsnių.
Viena iš Oranžinės revoliucijos architektų buvo J.Tymošenko, kurios neatskiriama įvaizdžio dalimi tapo supinta ir aplink galvą apsukta kasa – tradicinė ukrainietės valstietės galvos puošmena.
Tuomet įsiplieskęs abipusis priešiškumas liepsnoja iki šių dienų.
2010-aisiais nedidele balsų persvara įveikta V.Janukovyčiaus per prezidento rinkimus, J.Tymošenko kitais metais nuteisiama už tai, kad piktnaudžiavo valdžia, kai vadovavo vyriausybei prie prezidento Viktoro Juščenkos.
ES lyderiai ją laiko politine kaline.
Sugrįžęs į politikos viršūnę V.Janukovyčius, regis, patvirtino Vakarų būgštavimus, kad gali imtis veiksmų suartinti Ukrainą su Maskva, skubiai sutikęs pratęsti Rusijos Juodosios jūros laivyno bazės Kryme buvimo terminą iki 2042 metų.
Tai neįtikino Rusijos pasiūlyti Ukrainai pigesnių dujų, todėl V.Janukovyčius tęsė pastangas plėtoti bendradarbiavimą su ES. Kijevui siūlomas prekybinis susitarimas pinigų stokojančiai Ukrainai atvertų kelią į milžinišką rinką ir padidintų galimybes pritraukti rimtų investuotojų.
Vis dėlto V.Janukovyčiaus elgsena dažnai primena sovietinių laikų lyderio elgesį. Nors jo santykiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu gana įtempti, Ukrainos vadovas lapkričio 9-ąją, artėjant ES viršūnių susitikimui Vilniuje, nuvyko į Maskvą slaptų derybų. Apie prezidentų pokalbį nebuvo pateikta beveik jokios oficialios informacijos. Tai dar sustiprino ES įtarimus dėl Kijevo dviveidiškumo.
„Janukovyčius nėra žmogus, kuris remiasi racionaliais skaičiavimais. Jo mąstymas skiriasi nuo Vakarų politikų, kurie teikia pirmenybę racionaliai situacijos analizei. V.Janukovyčius vadovaujasi intuicija, vidiniu balsu ir asmenine patirtimi“, – sakė analitikas Volodymyras Fesenka iš politinių studijų centro „Penta“.
„Jis yra tipiškas posovietinis politikas ir smarkiai skiriasi nuo kolegų Vakaruose“, – sakė V.Fesenka.
Pasak politologo, V.Janukovyčius bendraudamas yra uždaras bei atsargus, net jo aplinkos žmonės jį sunkiai perpranta.
„Jo pažįstamų ratas labai siauras, mes netgi nežinome, kas yra jo artimiausi žmonės, su kuo jis medžioja ar žaidžia tenisą“, – sakė V.Fesenka.
Viena problemų, su kuria susidūrė ES pasiuntiniai, vedantys derybas su V.Janukovyčiumi dėl J.Tymošenko klausimo, kurį jis laiko labai asmenišku turint galvoje seną jų nesantaiką, yra tai, kad prezidentas šias derybas laiko spaudimu, sako diplomatai.
Toks spaudimas ne visada duoda teigimų rezultatų. „Jis tvirto charakterio, – sakė politologas Mychaila Pohrebynskis. – Jis nepasiduoda spaudimui, kol gali jį atlaikyti“.
V.Janukovyčius iš esmės atmetė ilgas diplomatines ES pastangas pasiekti, kad J.Tymošenko būtų paleista, trečiadienį pareiškęs: „Julijos Tymošenko klausimas neturėtų būti kliuvinys Ukrainos eurointegracijai. Kuo čia dėta ES? ES kas – teismas?“
Nors kartais V.Janukovyčiaus veiksmai liudija ką kita, vis dėlto manoma, kad jis tebenori, jog 46 mln. gyventojų turinti Ukraina suartėtų su Vakarais, o ne perduotų užsienio prekybos politikos kontrolę Maskvai, nes dėl to prezidentas netektų reikalingos pasiturinčių ukrainiečių verslininkų paramos.
V.Janukovyčiaus valdymo bruožu tapo oligarchų galių stiprinimas ir artimiausių giminaičių bei artimiausios aplinkos draugų, kuriuos ukrainiečiai vadina tiesiog „šeima“, turtinimas.
Beveik neabejojama, kad dabar pagrindinis strateginis V.Janukovyčiaus tikslas yra užsitikrinti perrinkimą dar vienai penkerių metų kadencijai 2015-aisiais vyksiančiuose rinkimuose.
Turint galvoje, kaip palankiai Ukrainoje vertinama prieigos prie Vakarų perspektyva, suprantama, kad jam teks tęsti dialogą su ES, kad ir koks jis būtų sunkus
