Deja, šiais metais situacija pasikeitė: Geteborge esantis Molndalo kaimas, dar kitaip vadinamas pabėgėlių miesteliu, tapo priešišku ir negailestingu atvykėliams, rašo „The Guardian“.
Švedija norėjo tapti pabėgėlių rojumi
15-metis Mustafa atvyko iš Vakarų Pakistano. Kad pasiektų Skandinavų šalis, jaunuoliui teko vykti per Iraną, Turkiją, ir Graikiją. O netrukus jis jau turėjo vietą nakvynės namuose Molndane, esančiame netoli Geteborgo. Mustafa atvyko kartu su dar 12 kitų pabėgėlių vaikų ir 7 nuolatiniais darbuotojais. Paauglys pradėjo eiti į mokyklą, įstojo į futbolo komandą, pradėjo lankyti net teatro grupę ir svajojo apie tai, kad vieną dieną taps gydytoju. Galima sakyti, jaunuolis mėgavosi visomis privilegijomis, kurias švedai suteikia pabėgėlių vaikams. Šalis siekė padėti niekieno nelydimiems nepilnamečiams, atvykusiems iš Artimųjų Rytų ar Azijos. Švedija norėjo tapti populiariausiu nepilnamečių pabėgėlių maršrutu.
„Tai yra būdas užtikrinti, kad užaugę jie bus puikiai įsilieję į visuomenę, galės dirbti ir padėti įvairiausiose srityse“, – kalbėjo Anna Ingvarsson, pabėgėlių jaunimo centro Molndale darbuotoja. Iš 69 tūkstančių nelydimų nepilnamečių, kurie praėjusiais metais atvyko į Europos Sąjungą net pusė pasirinko Švediją. Kodėl?
Pigi darbo jėga
Pagal švedų įstatymus, šalis yra įsipareigojusi atvykusiais nepilnamečiais rūpintis iki tol, kol jiems sueis 21 metai. Šalis turi jiems užtikrinti priežiūrą ir būstą. Tačiau kodėl Švedijai apsimoka būti tokiais rūpestingai ir plačiai atlapoti duris kiekvienam nepilnamečiui pabėgėliui?
15-metis Mustafa kol kas yra paauglys, tačiau kai suaugs ir jam jau bus 21 metai, jis taps reikalingu visuomenei, kitaip sakant, taps potencialiu pigios darbo rinkos įrankiu. Senstančiai švedų visuomenei tai yra reikalinga.
Atgaila pabėgėliams virto baime
Praėjusią vasarą požiūris į jaunus afganų berniukus ir kitus pabėgėlius smarkiai pasikeitė. Užuojautos ir simpatijos jausmai jauniems pabėgėliams staiga virto į pyktį ar net neapykantą. Tam įtakos turėjo seksualiniai priekabiavimai, su kuriais buvo siejami jauni pabėgėliai. Žiniasklaidoje šie priekabiavimai nuaidėjo labai skambiai ir turėjo didelę reikšmę europiečių požiūrio pokyčiams.
Prie kardinalaus mąstymo pokyčių taip pat prisidėjo ir kraupus įvykis pačiuose Molndalo jaunimo namuose, kai berniukas iš Somalio nudūrė vieną socialinį darbuotoją.
Tuomet švedai ypatingai susirūpino. Faktas, kad į šalį per savaitę atvykdavo maždaug 10 tūkstančių pabėgėlių, daugeliui šalies gyventojų kėlė baimę ar net paniką. Vienam gyventojui toks pabėgėlių skaičius yra didesnis nei bet kurioje kitoje Europos šalyje.
„Duomenys apie žmogžudystę virto žiniasklaidos pornografija“
Praėjusių metų lapkritį Vyriausybė pakeitė kursą ir uždarė sienas, skambant susirūpinimams žiniasklaidoje ir liūdnoms politikų kalboms. Kraštutinių dešiniųjų atstovai skelbė, kad toks sprendimas yra teisingas, o pabėgėlių vaikai bausmės nusipelno.
Apie tragediją Švedijoje, kai buvo nudurtas darbuotojas, greitai sužinojo Europos žiniasklaida, kuri tiesiog mirgėjo paniką keliančiomis antraštėmis. Britanijoje „The Daily Mail“ rašė, kad „miestą sunaikino imigracija“. Laikraštis greičiausiai ženkliai sutirštino bendrą situaciją šalyje, tačiau nerimo nuotaikos puikiai jautėse eilinių švedų veiduose. Bendrą atmosferą šalyje kūrė ir tokios skanduotės kaip „didėjanti migrantų nusikaltimo banga“ ar „jaunos gaujos griauna visuomenę“. Taip, švedai pasidavė panikos bangai. Švedijos ambasada Londone vėliau skundė laikraštį, kad jis atliko kampaniją, nukreiptą prieš liberalią prieglobsčio politiką šalyje.
„Duomenys apie žmogžudystę virto žiniasklaidos pornografija“, – sakė Birgitta Korpe, Molndalo jaunimo centro darbuotoja. „Tai buvo tragedija, ir tai turėtų likti tragedija. Reikėtų šiek tiek daugiau žmogiškumo ir orumo“, – taip pat sakė moteris.
Pabėgėlių skaičius sumažėjo
Socialinė darbuotoja pasakoja, kad „Daily Mail“ apklausė ją, moteris paneigė bet kokias pretenzijas, tačiau į visa tai laikraštis tik numojo ranka ir pasirinko ignoravimo kelią.
Pasikeitęs žmonių požiūris į atvykėlius iš nepasiturinčių šalių turėjo įtakos pabėgėlių skaičiaus sumažėjimui. Jis buvo ženklus. Viso to kulminacija tapo lapričio mėnuo, kai vietoje septynių šimtų jaunų pabėgėlių atvyko vos dvidešimt. Visoje šalyje veikusios apgyvendinimą numačiusios įstaigos neteko darbo, mat jų paslaugų paprasčiausiai nebereikia. Nors prognozėmis niekas nenori tikėti ar bandyti jas paaiškinti, tačiau teigiama, kad Molndalas ruošiasi priimti naują nepilnamečių atvykėlių bangą. Tuo metu centriniame Geteborge situacija kitokia. Mieste fiksuojami itin dideli pabėgėlių srautai. Per vieną lapričo dieną į Geteborgą atvyko 150 vaikų. Dauguma jų yra tarp 14-16 metų amžiaus, 90 procentų atvykusiųjų yra berniukai.
Nuotraukos galia
„Mes turėjome atsisakyti normalios biurokratijos ir tiesiog spręsti situaciją, kuri buvo išties ypatinga“, – sakė Marina Johansson, už pabėgėlių apgyvendinimą atsakinga miesto tarybos darbuotoja. „Darbuotojai turi priimti sprendimus labai greitai, kiekvieną dieną siūlome naujus sprendimus ir idėjas“, – kalbėjo moteris.
Visą ir taip blankią situaciją dar labiau sutirštino vos trejų metų nuskendusio sirų berniuko nuotrauka, kuri kosminiu greičiu apskriejo žiniasklaidą.
Berniukas kartu su mama, tėvu ir penkerių metų broliu bėgo iš Sirijos nuo ten vykstančio pilietinio karo.
Mažylio, kurio palaikus vanduo išmetė Turkijos pakrantėje, šeima bandė patekti į Kanadą. Jie bėgo iš karo nualintos Kobanės, rašo vienas Kanados dienraštis. Į krantą Bodrumo kurorte išmesto trejų metų Aylano Kurdi nuotrauka sujaudino visą pasaulį.
Akivaizu, kad po tokio skandalo Geteborgui buvo sunku vykdyti numatytus tikslus priimti didenį kiekį nepilnamečių pabėgėlių. Remiantis naujuoju įstatymu, Geteborge 2016 metais turi būti apgyvendinti 880 pabėgėlių. M. Johansson teigimu, kai kuriose mokyklose net nėra švediškai kalbančių mokinių.
Vietiniai gyventojai piktinasi
Reikia pripažinti, kad miestas susiduria su ypatingu pasipriešinimu, kurį labiausiai kursto vietiniai gyventojai, pasipiktinę, kad jų miesto investicijos nukeliauja pabėgėlių reikalams. Praėjusiais metais prasidėjo naujų butų statyba. Juose turėtų apsigyventi pabėgėliai. Naujų būtų – kone trys tūkstančiai. Tokios statybos laikomos didžiausiomis per pastaruosius 40 metų. Nuo 2010 metų buvo pastebėtus ženklus statybų kilimas.
„Mes statome namus visiems, ne tik pabėgėliams“, – sakė Johansson.
„Labai svarbu, kad visi darbuotojai būtų išsilavinę ir brandūs. Svarbu, kad jie mokėtų gerai sutarti su tais vaikais, kurie ateityje turėtų išaugti į padorius žmones, jeigu to nebus, jeigu nekursime tokių santykių, jie eis į gatves, ir elgsis netinkamai, lygiai taip pat kaip ir kiti jauni žmonės, palikti likimo valiai“, – taip pat sakė pabėgėlių apgyvendinimu besirūpinanti Johansson.
Iš Somalio atvykęs 20 metų Rašidas yra pasiryžęs Švedijoje pradėti naują gyvenimą. Į Švediją jis atvyko prieš ketverius metus, šiuo metu dirba „McDonald“s restorane, studijuoja kolegijoje, kur mokosi slaugyti senus žmones. Anot socialinių darbuotojų, toks sprendimas yra dažnas tarp pabėgėlių.
