Kol Lietuvoje politikai rodo pirštais vieni į kitus, šalies vadovai nuolat keičia nuomonę dėl galimybės išsiderėti Ignalinos atominės jėgainės uždarymo atidėjimą, Bulgarija pradėjo derybas.
Tiesa, derėtis ne dėl darbo pratęsimo, o dėl piniginės kompensacijos dydžių. Minėta šalis siekia padvigubinti kompensacijos apimtis uždarant trečiąjį ir ketvirtąjį Kozloduy jėgainės reaktorius. Vietoj planuojamų iki 550 mln. eurų bulgarai norėtų gauti 1 mlrd. Apie tai pranešė energetikos ministras Peteris Dimitrovas. Ekspertų skaičiavimu, anksčiau laiko uždarius reaktorius, Bulgarijos jėgainė nepagamino energijos už 3-4 mlrd. eurų.
Vyriausiasis Lietuvos derybininkas Ignalinos atominės jėgainės darbo pratęsimo klausimais Aleksadras Abišala portalui „Balsas.lt“ teigė, jog Bulgarijos atvejis Lietuvai nesąs niekuo svarbus. „Kiekviena šalis gali reikalauti ko nori, o su Lietuva tai niekaip nesusiję. Tai du absoliučiai skirtingi klausimai ir niekuo bulgarų žingsniai mūsų pozicijų neįtakos“, - tikino A. Abišala.
Bulgarija, kaip ir Lietuva, yra įsipareigojusi uždaryti atominę elektrinę Kozlodujuje. Pirmieji du šios elektrinės reaktoriai jau uždaryti 2002 m., kiti du buvo uždaryti 2006 m. pabaigoje.
Šiems darbams EK nuo 2000-ųjų iki 2009-ųjų skiria 550 mln. eurų (iki narystės tai buvo PHARE programos, po narystės – įtraukta į bendrąjį finansinį paketą 2007-2013 m.). Be to, šios šalies vadovai jau pasirašė susitarimą su Rusijos įmone “Atomstrojeksport”, kurios subrangovai yra “Areva” ir “Siemens”, dėl 2 tūkst. MW pajėgumų antrosios atominės elektrinės statybos. Naujoji elektrinė turėtų pradėti darbą maždaug 2012 metais.
Du uždaryti Kozlodujaus jėgainės reaktoriai bulgarams, kaip ir lietuviams, buvo tarsi sąlyga įstoti į ES. Kadangi narystė Bendrijoje laikyta neginčijamu prioritetu, tad lėmė ne energetikos inžinierių, bet politikų balsai. Pagrindžiant sprendimą vadovautasi Didžiojo septyneto 1992-aisiais atliktais tyrimais, esą tokio tipo reaktoriai negali būti modernizuoti už pagrįstą kainą, todėl – saugumo sumetimais – turėtų būti uždaryti.
Bulgarija dėl to bent jau laikinai neteko galimybės uždirbti eksportuodama elektros energiją, o daugelis vietinių ekspertų teigė, kad minėti reaktoriai buvo saugesni už prancūziškus.
Prisidėjo ir lietuviai
Dar 2006 m. gruodį buvo vilčių, kad reaktorių darbo laikas gali būti pratęstas, tačiau tam reikėjo Europos Parlamento (EP) sprendimo. Taip pat būta vilčių, kad EP pritarimas pratęsti Bulgarijos Kozlodujaus atominės elektrinės darbą galėjo sukurti precedentą Ignalinos atominei elektrinei (IAE). Prieš rezoliuciją balsavę europarlamentarai sužlugdė ir bulgarų, ir lietuvių viltis. Tam, kad būtų priimtas teigiamas sprendimas, trūko 5 europarlamentarų, palaikančių Bulgarijos ketinimus, balsų. Kaip skelbta spaudoje, iš Lietuvos politikų už Kozlodujaus jėgainės darbo pratęsimą balsavo tik Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė, Gintaras Didžiokas ir Eugenijus Maldeikis. 6 Lietuvos deleguoti europarlamentarai, kurių dauguma atstovavo Darbo partijai, - susilaikė. Prieš Bulgarijos norą pasisakė Margarita Starkevičiūtė ir Justas Paleckis.
***
Lietuva kartu su latviais, estais ir lenkais planuoja statyti naują atominę jėgainę, kuri, teigiama, galėtų pradėti veikti maždaug 2015-2016 metais, tačiau daugelis ekspertų kalba apie keleriais metais vėlesnę datą.
Lietuva, stodama į ES, yra įsipareigojusi uždaryti branduolinę Ignalinos AE iki 2009-ųjų pabaigos. Nemaža dalis tam skirtų ES paramos lėšų jau įsisavinta. Naują elektrinę pasistatyti ketinama maždaug per dešimt metų. Ekspertų skaičiavimais, elektra vartotojams, jei nebus sukurta naujų pajėgumų, po Ignalinos AE uždarymo gali pabrangti iki 60 ct už kilovatvalandę. Neoficialūs šaltiniai teigia, jog Valstybės saugumo departamento (VSD) analizės ne kartą perspėjo vyriausybę, jog kaina galinti augti ir iki 80 ct už kilovatvalandę.
Lietuvoje dabar planuojama surengti net ir referendumą dėl jėgainės darbo pratęsimo. Jį inicijavo neparlamentinė Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS), profesinės sąjungos, visuomeninės organizacijos, atskiri visuomenininkai. Paskutiniu momentu, prieš registruojant iniciatyvą, prie organizatorių prisidėjo parlamentinė Liberalų sąjūdžio partija. Norint, kad referendumas įvyktų, reiktų surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. žmonių parašų.
Vėliau Seime Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcija, priklausanti valdančiajai koalicijai, netikėtai surinko parašus, leidžiančius Seimui inicijuoti referendumą dėl Ignalinos atominės darbo pratęsimo.
Nutarimas įpareigoja kartu su Seimo rinkimais surengti ir referendumą dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo iki 2015 m. Pats nutarimo priėmimas nukeltas į birželio mėnesį. Parašus renkantys aktyvistai vadina šią Seimo narių pozicija delsimu ir mėginimu išsiaiškinti, ar pavyks surinkti parašus.
