Oficialiais duomenimis, 21 žmogus žuvo per autonominėje Karakalpakijoje vykusius protestus dėl planuoto konstitucijos pakeitimo, kuriuo būtų pakirsta šio regiono apsisprendimo teisė.
Pagrindiniame Karakalpakijos mieste Nukuse prasiveržęs smurtas privertė autokratinį Uzbekistano prezidentą Shavkatą Mirziyoyevą atsisakyti šio siūlymo.
Uzbekistano Aukščiausiojo Teismo atstovas spaudai Azizas Obidovas naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad teismo procesas prasidėjo pirmadienį.
„Telegram“ tinkle jis pranešė, kad teisiamųjų suole atsidūrė „22 žmonės“, kurių 20 yra suimti. Vienam skirtas namų areštas, o vienas buvo paleistas už užstatą.
Jie kaltinami keliais nusikaltimais. Už sunkiausią iš jų – „kenkimą konstitucinei santvarkai“ – gresia 20 metų laisvės atėmimo bausmė.
Žurnalistams leidžiama nušviesti teismo procesą. Tačiau apie jį buvo paskelbta tik sekmadienio vakarą ir jis vyksta Bucharoje, maždaug už 600 km nuo Nukuso ir šalies sostinės Taškento.
Karakalpakijoje gyvena mažiau nei du milijonai žmonių, tačiau jis užima daugiau nei trečdalį 35 mln. gyventojų turinčio Uzbekistano teritorijos.
Protestai Nukuso mieste kilo liepos 1–2 dienomis dėl siekio panaikinti konstitucijoje numatytą Karakalpakijos teisę surengti referendumą dėl apsisprendimo.
Šimtai žmonių buvo suimti.
Prieš atsisakydamas siūlomų pakeitimų, prezidentas, nepateikdamas išsamesnių paaiškinimų, apkaltino „užsienio jėgas“ prisidėjus prie neramumų.
Sh. Mirziyoyevas į valdžią atėjo 2016 metais, mirus jo autokratiniam pirmtakui Islamui Karimovui.
Sh. Mirziyoyevas įgyvendino svarbias ekonomines ir socialines reformas, tačiau įvairios pagalbos organizacijos kaltina jo režimą paminant pagrindines žmonių teises.
Įtakinga Niujorke įsikūrusi žmogaus teisių grupė „Human Rights Watch“ (HRW), patikrinusi dešimtis vaizdo įrašų ir nuotraukų, kuriuose užfiksuoti protestai ir jų aukos, lapkričio pradžioje paskelbė, kad valdžios institucijos „nepagrįstai panaudojo mirtiną jėgą... daugiausia taikiems demonstrantams vaikyti“.
