Dar 2002 m. buvo pasiūlyta suderinti minimalias ES šalyse galiojančias bausmes už rasistinius ar ksenofobinius nusikaltimus. Tačiau derybos šiuo klausimu 2005 m. buvo nutrūkusios dėl skirtingų Sąjungos šalių pozicijų. Šių metų pirmąjį pusmetį ES Tarybai pirmininkavusi Vokietija vėl suteikė šiai temai prioritetą, o balandį Taryba sutarė dėl naujo pamatinio nutarimo. Ketvirtadienį jam pritarė Europos Parlamentas.
Pagal šį nutarimą visos ES valstybės privalės numatyti baudžiamąją atsakomybę už viešą prievartos ar neapykantos kurstymą (žodžiu arba raštu) kitos rasės, religijos ar tautybės asmenų atžvilgiu. Ji grės ir už viešą pritarimą genocidui, nusikaltimams prieš žmoniją arba karo nusikaltimams, taip pat už reikšmingą jų sumenkinimą ar neigimą, jeigu šie veiksmai nukreipti prieš tam tikrą tautą, rasę ar religiją. Šalys galės nuspręsti taikyti baudžiamąją atsakomybę ir už visus be išimties tokio pobūdžio veiksmus, tačiau jos taip pat galės apsiriboti atsakomybe už grasinančius, įžeidžiančius ar viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus. Atsakomybė bus taikoma ne tik asmenims, bet ir organizacijoms ar bendrovėms.
Europarlamentarai siūlo papildomai įrašyti, jog „valstybė narė negali atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už kalbas ar veikas, kuriomis asmuo siekia kurstyti rasinę neapykantą“, o religijos laisvė negali suteikti pagrindo netaikyti šio nutarimo. Deputatai taip pat siūlo aiškiai įrašyti valstybių teisę išlaikyti esamus griežtesnius įstatymus šioje srityje.
Bausmė už visus minėtus nusikaltimus negalės būti mažesnė negu įkalinimas nuo vienerių iki trejų metų. Valstybės institucijos privalės pačios pradėti tokių nusikaltimų tyrimą nelaukdamos nukentėjusiojo skundo. Rasistinius ar ksenofobinius motyvus bus privalu vertinti kaip sunkinančias aplinkybes nagrinėjant kitus nusikaltimus. Savo ruožtu europarlamentarai siūlo įrašyti, jog „jeigu su rasizmu arba ksenofobija susijusį teisės pažeidimą padaro pareigūnas, tai laikoma sunkinančia aplinkybe“. Taip pat turėtų būti vertinamas ir darbdavio padarytas nusikaltimas darbuotojui, mano EP.
Pamatiniame nutarime neįvardijami konkretūs istoriniai įvykiai, už kurių rėmimą ar neigimą būtų baudžiama. Ar konkretus įvykis gali būti traktuojamas kaip genocidas, nusikaltimas prieš žmoniją arba karo nusikaltimas, turės spręsti šalių teismai, remdamiesi Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitų tarptautinių teismų nutarimais. Holokaustą genocidu jau yra paskelbęs Niurnbergo tribunolas. Nebus uždrausta naudoti atskirus simbolius, tokius kaip svastika.
Savo ruožtu nutarime pažymima, jog jis „skirtas kovoti tik su ypatingai sunkiomis rasizmo ir ksenofobijos formomis“, o „kadangi valstybių narių kultūrinės ir teisinės tradicijos [...] skiriasi, šiuo metu neįmanoma visiškai suderinti baudžiamųjų įstatymų“. Europarlamentarai priduria: „Demokratinėje visuomenėje baudžiamoji teisė yra kraštutinė priemonė. Ją taikant reikia atsižvelgti į visas susijusias vertybes, ypač teisę laisvai reikšti mintis ir įsitikinimus ir kiekvieno asmens teisę į lygybę ir pagarbą.“ Deputatai ragina ES Tarybą vėliausiai po trejų metų nuo šio nutarimo įgyvendinimo jį persvarstyti, atsižvelgiant į Europos Parlamento, nevyriausybinių organizacijų bei Europos pagrindinių teisių agentūros nuomonę.
