Europos Sąjungos šalys siekia sustiprinti savo gynybos pramonę ir perginkluoti savo kariuomenes po ilgus metus trukusio nepakankamo investavimo po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Diplomatai teigė, kad U. von der Leyen pateikė šią apytikslę sumą ES aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje per diskusijas apie bloko gynybos pajėgumų spragas.
Tačiau ES vykdomosios institucijos vadovė nepateikė konkretesnių skaičių, ką suma padengia.
„Mes nematėme lentelių, nematėme detalių, tai pinigai iš oro“, – sakė vienas ES diplomatas.
Taip pat neaišku, kaip ES finansuotų šias investicijas.
U. von der Leyen vadovaujama EK aukščiausiojo lygio susitikime turėjo pateikti rašytinius lėšų surinkimo variantus, tačiau vietoj to ji pasirinko tik padaryti pristatymą.
Nesutariama dėl galimybės bendrai skolintis, panašiai kaip blokas finansavo savo ekonomikos atstatymo programą po COVID-19 pandemijos.
„Kelios šalys, įskaitant Prancūziją ir Estiją, pasisako už euroobligacijas, – teigė ES pareigūnas. – Tačiau Vokietija ir Nyderlandai pasisako prieš.“
Per dešimtmetį nuo 2014 metų, kai Rusija iš Ukrainos atplėšė Krymą, ES šalys jau padidino savo išlaidas gynybai.
Po 2022-ųjų invazijos į Ukrainą ši tendencija paspartėjo, o ES šalių, kurios pasiekė NATO tikslą gynybai išleisti 2 proc. bendrojo vidaus produkto, skaičius smarkiai išaugo.
Bloko gynybos agentūra teigia, kad 2022-aisiais ES šalys gynybai iš viso išleido 240 mlrd. eurų.
Vis dėlto pastaraisiais metais ES išlaidos gynybai padidėjo mažiau nei Kinijos ir Rusijos.
„Nausėda susitiko su Zelenskiu: Lietuva įsipareigojo dešimtmetį Ukrainai skirti 0,25 proc. BVP“
Tai yra apie 300 LEMONŲ per metus / 822K per dieną.
Su kuo JŪS ir sveikinu, (pasi)rinkimų dalyvius, ypač tuos, kas nebaIsavote už EDUARDĄ, vienintelį, kuris pasisakė prieš karą.
