Ši pozicija buvo išsakyta po to, kai Krymo parlamentas nubalsavo už šio strategiškai svarbaus pusiasalio prisijungimą prie Rusijos, o Vašingtonas ir Maskva įsitraukė į vieną iš didžiausių priešpriešų nuo Šaltojo karo.
Ukrainos lyderis Oleksandras Turčynovas sakė, kad intervencija pietiniame Juodosios jūros pusiasalyje, kurį dabar faktiškai kontroliuoja Kremliaus palaikomos jėgos, paliktų atvirą šalies rytinę sieną, kur, anot jo, Rusija sutelkusi „reikšmingas tankų pajėgas“.
„Negalime surengti karinės operacijos Kryme, nes galime palikti atvirą rytinę sieną – tuomet Ukraina būtų neapsaugota“, – O.Turčynovas sakė naujienų agentūrai AFP.
„Jie mus provokuoja, kad įgytų pretekstą įsiveržti į Ukrainos pagrindinę teritoriją ... (tačiau) mes negalime vykdyti Kremliaus scenarijaus“, – pridūrė jis.
Sekmadienį vyksiantį referendumą organizuoja naujai atėję į valdžią to autonominio regiono lyderiai, kurių nepripažįsta naujoji proeuropietiška vyriausybė Kijeve, pati susikūrusi po tris mėnesius trukusių protestų, pareikalavusių apie 100 demonstrantų gyvybių ir nuvertusių prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.
Maskva nepripažįsta O.Turčynovo ir tvirtina, jog V.Janukovyčius tebėra teisėtas Ukrainos prezidentas.
O.Turčynovas referendumą dėl atsiskyrimo laiko „apsimestiniu žingsniu", kurio baigtis bus nuspręsta „Kremliaus kabinetuose".
Pasaulio galybės ne kartą ragino Maskvą ir Kijevą kartu ieškoti sprendinio besivystančioje krizėje, tačiau O.Turčynovas sakė, kad Rusijos lyderiai atsisako dalyvauti tokios derybose.
„Deja, kol kas Rusija atmeta šio konflikto diplomatinį sprendinį“, – pažymėjo jis.
Vakarų šalys, įskaitant JAV ir Vokietiją, tvirtina, kad „tarptautinės kontaktinės grupės suformavimas" padėtų ieškoti kelio iš krizės kultūriškai nevientisoje Ukrainoje, kurią apėmė protestai, kai V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti sutartį dėl glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (ES) – mainais į finansinę pagalbą iš Rusijos, kuri dabar yra įšaldyta.
O.Turčynovas savo poziciją išsakė tuo metu, kai Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas išvyko į Baltuosius rūmus, kur trečiadienį susitiks su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama). Šis susitikimas turėtų sustiprinti pasitikėjimą dar neišbandyta Kijevo vyriausybe.
A.Jaceniukas per šį vizitą taip pat aptars detales dėl 35 mlrd. dolerių pagalbos paketo, kurio, pasak premjero, reikės Ukrainai per ateinančius dvejus metus, kad jos ekonomika nežlugtų.
ES taip pat paskelbė suteiksianti Ukrainai prekybos lengvatų, kurių vertė – 500 mln. eurų (1,73 mlrd. litų). Šis žingsnis turėtų kompensuoti suvaržymus, kuriuos žada įvesti Rusija, jeigu Kijevas suartės su Vakarais.
Baltieji rūmai nepaliko abejonių, kokią žinią nori pasiųsti Rusijai A.Jaceniuko vizitu.
A.Jaceniukas bus priimtas kaip ir bet kuris kitas Vašingtone viešintis užsienio lyderis. B.Obama su juo susitiks Ovaliniame kabinete, laikomame JAV galios simboliu, kur jiedu ves derybas ir surengs trumpą fotosesiją, per kurią abu lyderiai taip pat padarys pareiškimus.
Vašingtonas nurodė, jog A.Jaceniuko priėmimas turi pademonstruoti, jog Jungtinės Valstijos yra įsitikinusios, kad laikinoji vyriausybė Kijeve atlieka atsakingą vaidmenį po to, kai V.Janukovyčius pabėgo į Rusiją.
A.Jaceniukas ketvirtadienį taip pat pasakys kalbą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje, sakė diplomatai.
„Mes tvirtai palaikome Ukrainą, Ukrainos žmones ir naujosios Ukrainos vyriausybės teisėtumą", – Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney (Džėjus Karnis) sakė žurnalistams antradienį, kai buvo paklaustas, kokią žinią B.Obama ketina pasiųsti Maskvai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
