14 punktų iniciatyva buvo paskelbta po dviejų pokalbių telefonu, įvykusių per pastarąsias tris paras tarp Ukrainos lyderio Petro Porošenkos ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kurie pabrėžė išliekančią didelę Kremliaus įtaką mažesnei vakarinei kaimynei.
P.Porošenka ketvirtadienį taip pat susitiko Kijeve su rytinio pramonės regiono vietos lyderiais ir verslo magnatais, tikėdamasis jų palaikymo savo pasiūlymams, kaip būtų galima užbaigti neramumus, pareikalavusius mažiausiai 365 civilių ir kombatantų gyvybių abiejose pusėse.
Vienas Ukrainos kariuomenės atstovas penktadienį pranešė, kad per naujausius susirėmimus šalies rytuose žuvo septyni kariai, o dar 30 buvo sužeisti.
Ukrainos žiniasklaida paskelbė dokumento, kurį P.Porošenka turėtų oficialiai pristatyti vėliau penktadienį, kopijas. Jame reikalaujama, kad sukilėliai nedelsiant sudėtų ginklus, taip pat žadama decentralizuoti valdžią, įvykdžius konstitucijos reformą.
Prezidentas siūlo teisiškai nepersekioti sukilėlių, neįvykdžiusių „sunkių nusikaltimų“, taip pat suteikti „garantuotas koridorius rusų ir ukrainiečių samdiniams palikti“ konflikto zoną.
Tačiau dokumente taip pat raginama „vietos valdžios institucijoms atnaujinti savo darbą“.
Šį reikalavimą atmeta separatistų lyderiai, kurie paskelbė savo regionų nepriklausomybę nuo Kijevo ir užėmė administracinius pastatus maždaug 12 rytinių miestų bei miestelių.
Vienas sukilėlių vadas šią savaitę nesureikšmino pranešimų, jog P.Porošenka planuoja pasiūlyti strategiją, turinčią padėti užbaigti didžiausią krizę šalyje nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Pasak jo, ta iniciatyva yra „beprasmė“.
Planas, kurio oficialus pavadinimas – „Žingsniai link padėties rytų Ukrainos regionuose taikaus sprendinio“, turėtų galioti dešimt dienų po jo paskelbimo.
Tačiau jame neužsimenama apie laikiną vienašališką ugnies nutraukimą, kurį P.Porošenka trečiadienį pažadėjo paskelbti artimiausiomis dienomis.
P.Porošenko anksčiau buvo užsiminęs, kad įsakys Ukrainos vyriausybinėms pajėgoms sustabdyti puolimą, kai bus paskelbtas taikos planas.
Galių decentralizacija
Anksčiau Rusijos prezidentas nusileido Vakarų spaudimui ir atsisakė pripažinti Ukrainos rytinių Donecko ir Luhansko sričių nepriklausomybę, kuri buvo paskelbta po kovo 11 dieną prorusiškų separatistų skubiai organizuotų ginčijamų referendumų dėl suvereniteto.
Tačiau V.Putinas taip pat ėmėsi aktyvių pastangų spausti Kijevą pertvarkyti Ukrainą į federaciją, kur regionų lyderiams būtų suteikta teisė priiminėti savo įstatymus ir kurie galėtų užmegzti nepriklausomus prekybinius ryšius su tokiomis valstybėmis kaip Rusija.
Nauji proeuropietiški Ukrainos vadovai, kurie iškilo po ne vieną mėnesį trukusių kruvinų protestų, dėl kurių vasarį buvo priverstas atsistatydinti Maskvos remtas prezidentas Viktoras Janukovyčius, sulaukė panašaus spaudimo dėl regionų iš Vakarų lyderių.
Tačiau Vašingtonas ir Europos Sąjunga vis dėlto neparėmė V.Putino stumtai Ukrainos „federalizacijos“ idėjos, ir regionams P.Porošenkos pristatytame plane yra numatytos ribotos teisės.
Planas garantuoja „rusų kalbos apsaugą“ rytiniuose regionuose ir įpareigoja prezidentą konsultuotis su vietos valdžia dėl to, ką jis turėtų skirti gubernatoriumi.
Tačiau jis nesuteikia regionams teisės savarankiškai rinkti administracijų vadovus - tai buvo dar vienas svarbus Rusijos reikalavimas.
V.Putino oficiali reakcija į plano detales, kurias P.Porošenka jam išdėstė per ketvirtadienį vėlai vakare įvykusį pokalbį telefonu, buvo santūri.
„Petro Porošenka informavo Rusijos valstybės vadovą apie pagrindinius punktus jo plane dėl situacijos Ukrainos pietryčiuose sureguliavimo“, - sakoma praėjusią naktį Kremliaus išplatintame pareiškime.
Jame priduriama, kad V.Putinas pateikė „virtinę komentarų“ dėl plano, pabrėždamas, jog turi būti „nedelsiant nutraukta karinė operacija“ prieš prorusiškus separatistus Donecko ir Luhansko srityse.
P.Porošenkos kanceliarija pranešė, kad Ukrainos lyderis, kuris gegužės 25 dieną jau pirmajame pirmalaikių prezidento rinkimų ture iškovojo įtikinamą pergalę prieš kelis prorusiškus varžovus , pasakė V.Putinui, kad „tikisi jo paramos taikos planui“.
(papildyta 14.21) Kremliaus patarėjas neigia, kad Rusija vėl telkia pajėgas prie sienos su Ukraina
Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausiasis patarėjas užsienio politikos reikalams penktadienį neigė, kad Maskva vėl telkia karines pajėgas prie sienos su Ukraina, tačiau nurodė, kad ją saugoti pasiųsta daugiau pasieniečių, padidėjus susirūpinimui dėl saugumo.
Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad karinės pajėgos prie Ukrainos sienos „nebuvo telkiamos“, atmesdamas NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno (Anderso Fouho Rasmuseno) pareiškimą, kad bent keli tūkstančiai Rusijos karių dabar yra dislokuoti prie kaimyninės šalies teritorijos.
(papildyta 14.21) Rusijos pajėgos netoli Ukrainos sutelktos siekiant sustiprinti sienų apsaugą, o atitinkamas nurodymas buvo duotas prieš kelias savaites, penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kai NATO pranešė apie rusų karių dislokavimą.
„Šiuo atveju kalbama ne apie kokį nors pajėgų koncentravimą, o apie Rusijos Federacijos sienų apsaugos stiprinimo priemones, kurių imamasi tiesioginiu RF prezidento Vladimiro Putino nurodymu“, - sakė jis.
D.Peskovas pridūrė, kad toks nurodymas buvo duotas „prieš kelias savaites ir apie jį buvo skelbta“.
(papildyta 14.21) Ukrainos taikos plane siūloma nustatyti 10 km pločio buferinę zoną palei sieną su Rusija
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka siūlys nustatyti 10 km pločio buferinę zoną palei sieną su Rusija pagal 14 punktų planą, turinti padėti atkurti taiką šalies rytuose, sakoma penktadienį žiniasklaidos paskelbtoje neoficialioje to dokumento kopijoje.
Ukraina teigia, kad kovotojai iš Rusijos ir ginklų bei karinės įrangos siuntos plūsta per abiejų šalių sieną, stiprindamos prorusiškų separatistų pajėgas. Dėl šios priežasties pastangos užtikrinti geresnę 1 900 kilometrų ilgio sienos apsaugą yra Ukrainos prioritetas.
Pasiūlymas nustatyti 10 km pločio buferinę zoną yra įtrauktas į 14 punktų planą, kurio fotokopiją paskelbė Ukrainos žiniasklaida. Anksčiau toks pasiūlymas nebuvo minimas Kijevo.
Kol kas neaišku, ar siūloma demilitarizuota zona bus tik Ukrainos pusėje, ar abipus sienos. Taip pat neaišku, koks būtų toje zonoje gyvenančių žmonių statusas.
Porošenka su Putinu aptarė Kijevo siūlomą taikos planą
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį paskambino Rusijos vadovui Vladimirui Putinui aptarti plano, kaip nutraukti kraujo liejimą Ukrainos rytuose.
Tai buvo jau antrasis vėlai vakare įvykęs lyderių pokalbis telefonu šią savaitę, nurodė Kremlius.
„Petro Porošenka informavo Rusijos valstybės vadovą apie pagrindinius punktus jo plane dėl situacijos Ukrainos pietryčiuose sureguliavimo“, - sakoma praėjusią naktį Kremliaus išplatintame pareiškime.
V.Putinas pateikė „virtinę komentarų“ dėl plano, pabrėždamas, jog turi būti „nedelsiant nutraukta karinė operacija“, kurią Kijevas pradėjo prieš prorusiškus separatistus rytinėse Donecko ir Luhansko srityse.
Ukrainos prezidentūra savo ruožtu pranešė, kad P.Porošenka „apibrėžė pagrindines pozicijas taikos plane dėl situacijos šalies rytuose ir jo įgyvendinimo grafiką“, akcentuodamas, jog separatistai privalo paleisti įkaitus.
P.Porošenka sakė V.Putinui, jog kartu su ugnies nutraukimu „tikisi paramos šiam taikos planui“.
Susirėmimai Ukrainos rytuose nuo balandžio jau pareikalavo mažiausiai 360 gyvybių. Tai rimčiausia krizė šalyje nuo nepriklausomybės atgavimo 1991-aisiais.
Pastarąjį kartą Ukrainos ir Rusijos vadovai telefonu kalbėjosi antradienį.
Ukrainos pajėgos teigia per susirėmimus nukovusios 300 separatistų
Ukrainos rytuose vyriausybės pajėgos penktadienį toliau įnirtingai kovėsi su prorusiškais separatistais, o per ankstesnę dieną vykusius susirėmimus, kaip pranešama, buvo nukauti apie 300 sukilėlių.
Žuvusių sukilėlių skaičiaus negalėjo patvirtinti nepriklausomi šaltiniai, tačiau vienas kovotojų vadas ketvirtadienį pripažino, kad jų pajėgos patyrė „didelių nuostolių“, susirėmusios su geriau ginkluotomis vyriausybės pajėgomis, palaikomomis sunkiosios šarvuotosios technikos.
Vyriausybės pajėgos nurodė, kad ketvirtadienį žuvo septyni jų kariai. Tolesni susirėmimai penktadienį vyko už maždaug 100 kilometrų nuo sienos su Rusija.
Ketvirtadienį paryčiais susirėmimai įsiplieskė į rytus nuo Krasnyj Lymano miestelio, kai prorusiški separatistai atsisakė sudėti ginklus pagal prezidento Petro Porošenkos pasiūlytą taikos planą, pranešė vyriausybės pajėgos.
Armija ir saugumo pajėgos laipsniškai didino spaudimą separatistus, sukilusius prieš centrinę Kijevo vyriausybę, kai buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, tačiau jie toliau kontroliuoja strategiškai svarbų Slovjansko miestą.
Vyriausybės pajėgų „antiteroristinės operacijos“ atstovas Vladyslavas Selezniovas sakė, kad apie 300 separatistų buvo nukauti per susirėmimus prie Jampilio ir Zakitnės kaimų, per kuriuos buvo naudojama artilerija ir aviacija.
Iš separatistų buvo atimta sunkiosios ginkluotės, įskaitant šarvuotąjį transporterį, sunkvežimį su įtaisytu didelio kalibro kulkosvaidžiu, nešiojamąjį zenitinį raketinį kompleksą, granatsvaidžių ir pėstininkų ginklų, V.Selezniovas nurodė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
„Ukrainos pajėgų nuostoliai – septyni žuvusieji ir 30 sužeistųjų. Kovos veiksmai tęsiasi“, – pridūrė atstovas.
Ukrainos ir Rusijos sienos blokavimo operacija baigta, praneša Rados pirmininkas
Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas pareiškė, kad šalies ginkluotosios pajėgos blokavo Ukrainos ir Rusijos sieną.
„Gynybos ministerija informuoja, kad mūsų ginkluotųjų pajėgų daliniai priartėjo prie Izvarynės gyvenvietės (Luhansko srityje) ir tokiu būdu faktiškai baigė sienos blokavimo operaciją“, - sakė O.Turčynovas, penktadienį ryte pradėdamas parlamento posėdį.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
