Žurnalas „Time“ interviu iš V. Zalužno paėmė 2022-ųjų birželį. Leidinys tai pavadino pirmuoju Ukrainos kariuomenės vado interviu nuo pat karo pradžios. Visą jį (anglų kalba) galima perskaityti čia.
Valeriy Zaluzhnyi, Commander-in-Chief of the Ukrainian Army, is on the coverof @TIME magazine.
Entirely deserved! pic.twitter.com/LMN6WHSfm4REKLAMAREKLAMA— Anton Gerashchenko (@Gerashchenko_en) September 26, 2022
V. Zalužnas gimė 1973-iaisiais ir vaikystėje svajojo tapti komiku. Tačiau vietoje to pratęsė šeimos tradiciją, įstojo į Odesos karininkų mokyklą. Savo baigiamąjį darbą jis rašė apie JAV kariuomenės struktūrą. Dar studijų metais jis išvydo Ukrainos kariuomenės „likimą sovietinėje sistemoje“ ir jau daug vėliau gavo progą tai ištaisyti.
Nepaisant priešpriešos su Rusija jis itin pagarbiai atsiliepė apie Rusijos karo mokslo mokyklą ir Rusijos generalinio štabo vadą Valerijų Gerasimovą. „Aš užaugau su rusiška karine doktrina, ir aš vis dar manau, kad visas karo mokslas slypi Rusijoje, – aiškino jis „Time“. – Aš mokiausi iš Gerasimovo. Aš perskaičiau viską, ką jis kada nors yra rašęs… Jis yra protingiausias iš žmonių, ir mano lūkesčiai jo atžvilgiu buvo milžiniški“.
Po Krymo aneksijos V. Zalužnas Ukrainos kariuomenėje perėjo visą kelią – nuo dalinio iki kariuomenės Donbase vado. Vadovauti Ukrainos kariuomenei jis buvo pakviestas vos 2021-aisiais. Tai buvo pribloškiantis V. Zelenskio pasiūlymas: tuo metu nei jo rangas, nei statusas neatitiko siūlomų pareigų. Maža to, 2020-aisiais jo bandymas įdiegti Ukrainos kariuomenėje „Javelin“ sistemas baigėsi techniniais nesklandumais paženklinta nesėkme ir jis buvo įsitikinęs, kad prezidento administracija jį tiesiog „nurašys“. Tačiau V. Zelenskis siekė permainų tiek civilinėje, tiek ir karinėje sferose.
V. Zalužnas priklausė tai karininkų grupei, kuri manė, kad plataus masto Rusijos puolimas tėra laiko klausimas. Todėl, vos pradėjęs vadovauti Ukrainos kariuomenei, jis ėmėsi aktyvių permainų. Pavyzdžiui, padidino tiesiogiai su kariais dirbančių dalinių vadų atsakomybes ir leido jiems atidengti ugnį nelaukiant aukščiau esančių vadų „palaiminimo“. „Mums reikėjo atšaldyti jų norą pulti. Mums reikėjo rodyti dantis“, – aiškino V. Zalužnas. Prieš karo pradžią Ukrainos kariuomenė paslapčia perdislokavo savo karinę techniką. Kariuomenės vadas norėjo, kad jo priešas galvotų, jog Ukrainoje „rūko žolę, žiūri televizorių ir rašinėja feisbuke“.
Vasario 24-osios rytą V. Zalužnas turėjo du tikslus. Visų pirma, tai išlaikyti Kyjivą. Antra, įsivilioti Rusijos kariuomenę gilyn į šalį ir pasinaudoti jos tiekimo linijų silpnais taškais. Jau šeštąją karo dieną jis suprato, kad ši strategija veikia, o rusų vadai „paprasčiausiai suvarė savo karius į mėsmalę“. Vėliau sekė Rusijos atsitraukimas iš Kyjivo ir Černihovo sričių. Tačiau V. Zalužnas nuo pat pradžių ruošėsi ilgai kovai. „Mūsų pergalė suteiks galimybę atsikvėpti ir pasiruošti kitam karui“, – paaiškino jis.
