Tai per spaudos konferenciją pareiškė Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys Fediras Venislavskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Skausmingiausias ir sunkiausias klausimas – demobilizacija. Mes tapome pavienių politikų populistinių idėjų įkaitais – jie iš pradžių išmetė į viešąją erdvę, o vėliau kaip įstatymų leidybos iniciatyvas pasiūlė galimybę paleisti iš karinės tarnybos karo prievolininkus galiojant teisiniam karinės padėties režimui“, – pažymėjo parlamentaras.
Anot jo, komitete demobilizacijos klausimas buvo svarstomas „labai atsargiai“.
„Deja, pasaulinių karų istorija nežino pavyzdžių, kad, nepasibaigus plataus masto karui, dar neatrėmus agresijos, būtų imamasi kokių nors kompleksinių priemonių, suteikiančių galimybę paleisti iš karinės tarnybos tuos, kurie gina teritorijos vientisumą ir valstybės suverenitetą“, - sakė F. Venislavskis.
Jo nuomone, demobilizacijos klausimas turi ne tik politinę, bet ir gynybinę, saugumo ir karinę reikšmę.
„Politiškai naudinga kalbėti, ir mes norėtume suteikti vilties kariaujantiems žmonėms, kad po tam tikro laiko jie turės galimybę būti paleisti. Bet, deja, šiuo metu situacija fronte yra labai sunki“, - pažymėjo deputatas.
Anot jo, priešas ketina didinti savo kariuomenės personalą, todėl „kalbėti apie demobilizacijos galimybę šiame fone yra labai problemiška“.
Anksčiau Gynybos ministerija pranešė rengianti demobilizacijos įstatymo projektą, tačiau jo pasirodymas priklausys nuo daugelio veiksnių, pirmiausia – nuo situacijos fronte ir mobilizacijos spartos.
