„Rusai dėl to (Macrono pasisakymo – ELTA) siunta – jie prikūrė krūvą dezinformacijos (...) Po šio pasakymo Rusijos pusė pradėjo veikti prieš Macroną. Jie veikė prieš jį ir anksčiau, tik dabar tai daro intensyviau. (...) Jie supanikavo“, – pokalbio su ELTA metu sakė Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovo pavaduotoja A. Khoperia.
„Nors paprastai jie gerai moka slėpti savo isteriją, jiems (tas pareiškimas – ELTA) sukėlė paniką. Jie pradėjo kalbėti apie tai, kad sankcijos jų neveikia, kad jūsų (Vakarų – ELTA) pasisakymai eskaluos karą, kad mes jus sunaikinsime ir pan. Tai jų pagrindinė pozicija – kad jie yra stipri šalis, kad jie nenugalimi ir kad „jei ateisime, jūs mums paklusite“, – teigė specialistė.
Visgi, kaip ne kartą pokalbio metu pažymėjo A. Khoperia – Vakarai neturi bijoti Rusijos. Be to, ji atkreipė dėmesį, kad iš baimės kylantis kai kurių valstybių neryžtas remti Ukrainą iš dalies yra sėkmingos Rusijos propagandos rezultatas.
„Taip. (...) Tame ir esmė – jie labai aktyviai ir gerai veikia informaciniame lauke, kad parodytų, jog yra dideli ir baisūs. (...) Nežinau, kodėl kai kurie politikai iš tikrųjų jų (Kremliaus – ELTA) bijo, nes tai didelės valstybės, turinčios partnerių. Kartu jos gali įveikti Rusijos ambicijas būti galingiausia valstybe, nors pavieniui, žinoma, tai nėra realu“, – sakė A. Khoperia.
Tuo metu kalbėdama apie pagrindinius Rusijos dezinformacijos Ukrainos atžvilgiu naratyvus ir jų atsiradimą tarptautinėje erdvėje, A. Khoperia atkreipia dėmesį, kad Kremlius, ruošdamasis plataus masto invazijai, informacinę erdvę tam rengti pradėjo gerokai iki pirmosios fizinės atakos.
„Apskritai Vladimiro Putino ir jo propagandistų skleidžiami naratyvai apie denacifikaciją ir demobilizaciją prasidėjo dar prieš plataus masto invaziją – paminėjimai apie nacius, bandymai kištis į mūsų istoriją, aiškinant, kad Stepanas Bandera buvo mūsų lyderis, o tai mūsų šalyje yra ypač jautri tema. Esmė – jie pradėjo naudoti mūsų istoriją savo propagandai“, – kalbėjo specialistė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į dar 2014 metais pasikeitusią Rusijos prezidento retoriką Ukrainos atžvilgiu – galimus agresyvius ketinimus, pasak A. Khoperia, išdavė nedidelė V. Putino kalbos detalė.
„2014 metais Putinas pirmąkart savo kalboje paminėjo „ant Ukrainos“ (rus. „na Ukraine“ – ELTA) – jis kalbėjo apie mus ne kaip apie šalį, bet kaip apie regioną, kaip apie teritoriją. Įprastai, kai pagarbiai kalbi apie kitą valstybę, sakai Ukrainoje (rus. „v Ukraine“ – ELTA) – jos viduje“, – pažymėjo A. Khoperia.
„Tai buvo pirmasis ženklas. Po šios žinios mes supratome, kad nutiks kažkas blogo“, – teigė kovos su dezinformacija centro atstovė.
A. Khoperia taip pat atkreipia dėmesį, kad nepaisant jau daugiau nei dvejus metus besitęsiančio karo, Rusijos dezinformacijos lygis Ukrainoje nėra sumažėjęs. Be to, ji akcentuoja, kad Kremliaus skleidžiamos propagandinės žinutės tiesiogiai derinamos su veiksmais mūšio lauke.
„Kai kurios dezinformacinės kampanijos yra nukreipiamos prieš konkrečius regionus – tas pats daroma ir mūšio lauke. Mūsų šalyje atakuojami konkretūs regionai. Taip, raketų antskrydžius patiria visa Ukraina, ypač energetiniai objektai, bet pagrindiniai mūšiai verda konkrečiuose regionuose, kaip jie ir mini savo propagandiniuose video“, – aiškino A. Khoperia.
„Jie toliau skleidžia savo naratyvą – kad jei esi rusakalbis, turi būti „apsaugotas“ Rusijos. Nepaisant to, ar tai būtų 3 žmonės, ar 10 tūkst. Jei jie turi kokį nors pėdsaką jūsų šalyje, gali būti tikri, kad jie stengsis jus paveikti“, – pabrėžė specialistė.
„Tai jų taktika – jie naudojasi įvykiais jūsų šalyje ir aiškina, kad štai, jūsų nėra, kėsinasi į paminklus ir pan. Kiekviena informacinė ataka yra suderinta su kibernetine arba fizine ataka. Niekada negalime nuvertinti savo priešo – jie veikia kompleksiškai. Galima manyti, kad skleidžiamos pavienės melagienos, bet labai svarbu sujungti tokias naujienas į visumą. Tada pamatai, kad viskas daroma tikslingai kuriant vieną bendrą naratyvą. Todėl visada reikia komunikuoti su visuomene ir aiškinti, kas iš tikrųjų vyksta“, – teigė A. Khoperia.
ELTA primena, kad šį pavasarį tarptautinėje erdvėje daug diskusijų sukėlė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimai. Paryžiaus lyderis teigė neatmetantis galimybės siųsti Prancūzijos sausumos pajėgas į Ukrainą ne kariniais tikslais. Be to, E. Macronas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Netrukus po to NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad Aljansas siųsti karių į Ukrainą neketina.
Lietuvos politikai sveikino tokią Prancūzijos vadovo iniciatyvą, tačiau kelissyk patvirtino, jog kalbama tik apie mokomąsias misijas.
