Didelės svarbos diplomatiniuose ir kariniuose manevruose, supančiuose karą Ukrainoje, JAV nuolat viešai skelbė įslaptintą informaciją. Išsami informacija apie Rusijos kariuomenės judėjimą ir karinį planavimą, tariamus Kremliaus planus sukurti vaizdo įrašą, kuriame būtų rodomas išgalvotas Ukrainos žiaurumas – ši informacija buvo dažna ir plačiai viešinama.
Tokia informacijos sklaida nėra įprasta praktika. Pranešimų dažnumas ir skelbiamas turinys priminė Kubos raketų krizę prieš beveik šešis dešimtmečius, kai JAV rodė Sovietų Sąjungai ir likusiam pasauliui žvalgybines sovietų raketų nuotraukas Kubos teritorijoje. Vėliau istorikai pripažino, kad viešas šių nuotraukų pristatymas padėjo atitraukti abi šalis nuo branduolinio karo slenksčio.
Dabartinė strategija yra panaši, nes ja siekiama parodyti pasauliui, ką JAV žvalgyba teigia žinanti apie Rusijos karinius planus ir dezinformacijos kampanijas. Taip pat aiškiai siekiama parodyti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kiek pasaulis žino apie jo veiklą, rašo „Grid.News“. Žinoma, tai ne juokais turėjo sunervinti Putiną ir jo aplinkos žmones.
Kuo neįprastas toks metodas? Kokia galima rizika ir nauda Ukrainai ir už jos ribų?
Šiuos klausimus „Grid“ uždavė buvusiam CŽV direktoriaus pareigas ėjusiam Johnui McLaughlinui. Šis interviu buvo suredaguotas siekiant aiškumo.
Pasak jo, taip atskleidžiami žvalgybos duomenys precedento neturi.
„Tai yra dažnas politikos bendruomenės prašymas – praeityje taip dažnai girdėjau juos sakant: „Tai puiki informacija, puikūs dalykai, bet mes negalime to panaudoti“. Tai reiškia, kad mes negalime to viešai skelbti. Suprantama, kad politikai visada nori turėti galimybę panaudoti žvalgybą kaip būdą atsikratyti arba kovoti su priešininku. Ir žvalgybos bendruomenė paprastai buvo konservatyvi dėl to, nes kyla pavojus prarasti šaltinius ir metodus.
Žvalgybos bendruomenė retkarčiais išleisdavo pasekminio pobūdžio žvalgybos informaciją. Pavyzdžiui, aš dirbau su tuo su Šiaurės Korėja. Tačiau tai yra precedento neturintis informacijos išlaisvinimas tiek detalumo, tiek dažnumo požiūriu. Tam tikra prasme, pirmą kartą tai matau, kai abi pusės įsitraukia į tai, kas gali būti vadinama hibridiniu karu arba pilkuoju karu“, – sakė J. McLaughlinas.
Pasak jo, iki šiol paprastai žvalgybinę informaciją atsargiai nutekindavo kita pusė – tai klasikinė rusų technika, skirta naudoti informacijos, psichologijos, įprastų pajėgų, operatyvinių pajėgų, manevrų derinį, visa tai tam tikru choreografiniu būdu, kad išmuštų jus iš pusiausvyros.
Pašnekovo nuomone, tai pirmas kartas, kai JAV prisijungė prie šio šokio „beveik visapusiško psichologinio karo, informacinio karo, žvalgybos karo".
„Grid“: Mums netrūko konfliktų ir tikriausiai netrūko tokių diskusijų, kaip ši, ar skelbti informaciją tokiu būdu. Kodėl manote, kad šiuo metu tai atsitiko?
J. McLaughlinas: Manau, kad precedentas čia buvo sulaužytas dėl kelių priežasčių. Pirma, šis konfliktas su Rusija yra daug aštresnis ir turi platesnių pasekmių nei vidutinis konfliktas, į kurį įsitraukiame. Tai turi įtakos kitos šalies likimui, didelio aljanso – NATO – stiprumui, sanglaudai ir likimui, taip pat mūsų gebėjimui išbandyti ginklų dislokavimą ir to aljanso sanglaudą.
Taip pat atsidūrėme tokioje padėtyje, kai turime didelę silpnybę, kurią turime kompensuoti – ir tai yra tai, kad pasakėme kitai pusei, jog nekelsime karinių pajėgų į Ukrainą, jog mes su tavimi ant žemės nekovosime. Tokiame žaidime prarandame svarbią kortą.
Ir todėl manau, kad turėjome tai kompensuoti šiuo nepaprastu kitų įrankių naudojimu, vienas iš kurių yra žvalgybos paskelbimas. Taigi manau, kad tai yra šio konflikto rimtumo derinys. Ir tai, kad viena mūsų ranka surišta mums už nugaros.
„Grid“: Apskritai, ar manote, kad tai gera idėja?
J. McLaughlinas: Manau, kad tai gera idėja. Iki tam tikro taško. Manau, kad tai akivaizdžiai veiksmingai išmušė Putiną iš pusiausvyros. Kai pasakai pasauliui, kad kažkas darys tai, kas yra nepriimtina ar neteisėta, o jie iš tikrųjų ruošiasi tai daryti, manau, kad tai verčia juos dvejoti, ypač kai jiems rūpi, ką apie juos galvoja pasaulis.
Šiuo metu, manau, matome vieną iš žvalgybos prognozių, kurios vyksta Donbase rytinėje Ukrainos dalyje. Kitaip tariant, prognozė, kad rusai sieks sukelti provokaciją, kad rastų dingstį ką nors padaryti, gal kariškai, o gal diplomatiškai. Taigi, tai, kas buvo prognozuota, vyksta dabar. Kita vertus, nemanau, kad tai gali būti nuolatinis mūsų politikos bruožas. Nes po kurio laiko naujovė nublanksta. Ir po kurio laiko kitai pusei tai neberūpės.
Be to, yra dar vienas trūkumas – rizikuojate gaudami šią informaciją. Jei tai žmogiškieji šaltiniai, žmonės jų ieškos. Ir jei tai techniniai šaltiniai, tarkime, slaptas klausymasis, žmonės pradės atsargiau bendrauti. Priešininkai jau dabar yra atsargūs kalbėdami telefonu ar elektroniniu būdu. Taigi, ta rizika yra.
Kai sakau, jog politikos formuotojai kartais būna nusivylę, kad negali kažko panaudoti – su visa pagarba šios lygties politinei pusei, kartais jiems tai ne taip rūpi, kaip žvalgybos žmonėms. Kartais požiūris yra toks: na, jei prarasime šaltinį, jūs, vaikinai, rasite kitą. Ir stebėtinai dažnai tai daro žvalgybos bendruomenė. Pavyzdžiui, mes praradome [Osamos] bin Ladeno palydovinį telefoną dėl laikraščio, kuriame buvo paskelbta apie jo palydovinį telefoną. Ir radome kitų priemonių.
Taigi, yra rizikos ir naudos skaičiavimas, kuris čia turi vykti visą laiką. Taigi, sakyčiau, veiksminga, bet ne tai, ką norėtumėte turėti kaip nuolatinį, reguliarų JAV nacionalinio saugumo, taktikos ir strategijos įrankį.
„Grid“: Jūs kalbėjote apie tikslą sunervinti priešą – šiuo atveju Kremlių. Kiek tai taip pat reiškia strategiją informuoti mūsų sąjungininkus ir kitus, ką mes žinome?
J. McLaughlinas: Manau, kad beveik visiškai. Turiu galvoje, kad tai daro įtaką rusams, bet todėl aš tai vadinu savotišku hibridiniu karu. Nes jūs kuriate nuomonę, jūs remiate sankcijas, jei tai įvyktų, atskleisdami ir labai aiškiai nurodydami, ką priešas ketina daryti. Esu tikras, kad čia sąmoningas tikslas.
Ir pažiūrėkite, ką tai jau padarė. Žinote, aš 40 metų stebėjau NATO reikalus arba dalyvavau juose. Niekada nemačiau NATO tokio vieningo, išskyrus galbūt trumpą akimirką po rugsėjo 11 d., kai jie mūsų vardu pasinaudojo penktuoju straipsniu. Taigi, V. Putinas tikrai sustiprino ne tik sanglaudą NATO, bet ir pateisino baimes, kurios kai kurias buvusias jo respublikas, ypač Baltijos šalis, ir buvusias Sovietų Sąjungos satelitines šalis, kaip Lenkiją, Vengriją ir kt., pastūmėjo į NATO. Jis visiems parodė, kodėl taip buvo, kodėl jie norėjo tai padaryti, ir dabar jie turi galvoti, kad tai buvo labai gera idėja. Taigi, tam tikra prasme visa tai buvo labai skausminga Putinui.
„Grid“: Kai kurie sakė, kad tai buvo sėkminga. Ir turėtume padaryti dar daugiau. Buvo pasiūlyta, kad JAV turėtų žaisti panašų žaidimą su kai kuriais Rusijos oligarchais ir Putino draugais ir paskelbti apie juos medžiagą bei informaciją. Ar manote, kad yra kitų tokių strategijos priemonių?
J. McLaughlinas: Mano nuomone, ad hominem duomenys nebūtų labai veiksmingi. Nemanau, kad tai turėtų tokio poveikio ar tikslo rimtumo, kokį iki šiol matėme. Taigi, nesitikiu, kad taip nutiks, ir nemanau, kad tai būtų puiki idėja.
„Grid“: Jūs tai apibūdinote kaip savotišką metodo pasikeitimą. Ar manote, kad tai gali turėti ilgalaikį poveikį ir pakeisti santykius tarp žvalgybos bendruomenės ir vykdomosios valdžios? O gal dabartinė krizė yra tokia neįprasta, kad ji tinka tokiam metodui?
J. McLaughlinas: Tikrai bus spaudimas tai tęsti. Jei strategija ir toliau bus sėkminga, manau, kad bus ir spaudimas ją tęsti. Tai beveik neišvengiama. Nemanau, kad būtų gera mintis tai tęsti amžinai. Tačiau yra pagrindinis efektyvumas. To pasekmės viršija tai, ką matome paviršiuje. Turiu galvoje, jie dabar savęs klausia, kas čia vyksta? Kas vyksta tokio, ko mes dar nematėme?
Prisimenu tai, ką pasakė didysis Kinijos karinis strategas Sun Tzu šeštajame amžiuje prieš Kristų. Ryškiausiai prisimenu jo nurodymą, kad išmintingiausias strategas gali laimėti be kovos. Ir aš manau, kad čia mes stengiamės „laimėti be kovos“. Žinote, su šeštojo amžiaus prieš Kristų strategija, bet naudojant XXI amžiaus metodus.
