Rusijos prezidentas, neišprovokuotos ir brutalios invazijos į Ukrainą vykdytojas, ketvirtadienį Maskvai būdinga maniera atsakė į JAV planą dėl neatidėliotinų paliaubų, kurioms JAV administracija privertė Kyjivą pritarti.
V. Putinas pateikė ilgus išsisukinėjimus ir naujus reikalavimus, kurie Ukrainai būtų nepriimtini. Tačiau jie galėjo būti skirti įtikinti JAV prezidentą, kuris beviltiškai trokšta laimėti, nes paliaubos reikštų pergalę.
Rusijos vadovas neatmetė D. Trumpo pasiūlymo. Jis pavadino jį „puikiu ir teisingu“ ir sakė, kad iš esmės jam pritaria.
Jis buvo atsargus, kad nesupykdytų JAV prezidento, kuris prieš pradedant oficialias taikos derybas jau pasiūlė Rusijai nemažai nuolaidų, įskaitant supratimą, kad Ukraina niekada neturės kelio į NATO.
Tačiau V. Putino prieštaravimai ir raginimai tęsti diskusijas, taip pat ir su D. Trumpu, tapo mėginimu laimėti laiko, nes jo kariuomenė jau baigia išstumti Ukrainos pajėgas iš Rusijos Kursko regiono – vieno iš nedaugelio kozirių, kurį Kyjivas turėtų per būsimas taikos derybas.
V. Putinas taip pat kėlė klausimus dėl paliaubų stebėsenos ir dėl to, ar Ukrainai bus leista persiginkluoti nutraukus kovas, taip leisdamas suprasti, kad jis jau dabar siekia suformuoti bet kokį galimą susitarimą, kad būtų užtikrintas Rusijos dominavimas.
Rusijos prezidentas taip pat užsiminė apie būtinybę šalinti „pagrindines karo priežastis“. Tai reiškia daugybę Rusijos nusiskundimų, tarp kurių yra ir demokratinės vyriausybės Kyjive egzistavimas.
Taip pat kalbama apie Maskvos teiginius, kad NATO plėtra po Šaltojo karo kelia jai grėsmę, ir apie jos norą, kad Aljanso kariai būtų išvesti iš buvusių komunistinių valstybių, kadaise buvusių Sovietų Sąjungoje, tokių kaip Lenkija ir Rumunija.
Rusijos atsakas yra iš jos klasikinio diplomatinio plano, kuriuo paprastai stengiamasi įtraukti pašnekovus į varginančias derybas, kuriose kaupiasi atidėliojimai ir sąlygos, leidžiančios Kremliui tuo tarpu siekti savo strateginių tikslų.
Ketvirtadienio įvykiai parodė, kaip sunku D. Trumpo administracijai bus išjudinti Rusiją iš jos pozicijos ir pradėti rimtas derybas dėl paliaubų.
Rusijos delsimas kontrastavo su D. Trumpo skubėjimu siekti vertingo proveržio, kai jo prekybos politika sukėlė akcijų rinkų nuosmukį ir užtemdė ekonomiką.
Trumpas nusiteikęs optimistiškai
D. Trumpas įvertino V. Putino atsakymą, sakydamas, kad jis paskelbė „labai daug žadantį pareiškimą, bet jis nebuvo išsamus“. Jis pridūrė: „Dabar pamatysime, ar Rusija ten yra, ar ne. Ir jei ne, tai bus labai nuviliantis momentas pasauliui.“
D. Trumpo optimizmas buvo suprantamas, nes jis siekia suteikti postūmį pradedamai diplomatinei iniciatyvai. Tačiau jo noras ignoruoti naują V. Putino keliamų apsunkinančių sąlygų rinkinį suteikė ryškų kontrastą jo įniršiui, kai Ovaliajame kabinete sėdėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir bandė paaiškinti, kodėl jis nepasitiki Rusijos žodžiu dėl taikos susitarimo be saugumo garantijų.
„Aš pesimistiškai ir skeptiškai vertinu Rusijos ketinimus ir jos valią tęsti teisingą ir ilgalaikę taiką“, – sakė Latvijos gynybos ministras Andris Sprūds.
Jis teigė, kad Rusija, siekdama strateginių tikslų, naudoja jai būdingą „saliamio“ taktiką, t. y. pjausto savo visa apimančius politinius tikslus ir sprendžia juos „gabaliukas po gabaliuko“.
Trumpas turi pagirtinų tikslų, nors Putinas gali jiems nepritarti
Jei D. Trumpas Ukrainoje sukurs ilgalaikę taiką, jis pasieks didelį laimėjimą, kuris gali būti vertas Nobelio taikos premijos, kurios, kaip pranešama, jis trokšta.
Dar svarbiau, kad bus išgelbėta tūkstančiai ukrainiečių ir rusų gyvybių. Taip pat gali būti šiek tiek tiesos dažname administracijos pareigūnų teiginyje, kad tik šis prezidentas turi galimybę užbaigti karą.
Nors buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas veiksmingai sutelkė Vakarų aljansą, kad šis suteiktų Ukrainai ginklų, amunicijos ir finansinės pagalbos, išgelbėjusios jos nepriklausomybę, tačiau taikos deryboms su V. Putinu, kuris po savo invazijos į Ukrainą prieš trejus metus buvo atstumtas, kelio taip ir neatsirado.
Tačiau JAV Prezidentas D. Trumpas nutraukė gyvybiškai svarbų dalijimąsi JAV žvalgybos informacija, kuri padeda Ukrainai mūšio lauke ir apsaugoti jos civilius gyventojus nuo dronų atakų.
Jis taip pat sustabdė JAV karinę pagalbą, kad priverstų Volodymyrą Zelenskį sutikti su jo reikalavimu nedelsiant nutraukti ugnį.
JAV ginkluotės ir žvalgybos informacijos tiekimas vėl atsinaujino, tačiau nutraukimas buvo aiški žinia V. Zelenskiui, kad D. Trumpas gali užbaigti karą tik savo sąlygomis.
Nerimaujama, kad Putinas gali paprašyti Trumpo nušalinti Zelenskį
Šią savaitę prezidentas pagrasino muitais Rusijos importuojamoms prekėms ir bankų sankcijomis, kurios, pasak jo, sužlugdys Maskvos finansus.
Tačiau ketvirtadienį D. Trumpas atsisakė pasakyti, kokius svertus, kurie galėtų būti veiksmingi, jis panaudotų prieš V. Putiną.
Vis dėlto nuo pat to laiko, kai prezidentas susigrąžino Baltuosius rūmus, buvo aišku, kad Ukrainą jis laiko tarpine stotele kelyje į atkurtus supervalstybės santykius su Rusija. Pavyzdžiui, prezidentas ragino Maskvą grįžti į G7.
Šis turtingųjų šalių klubas buvo žinomas kaip G8, kol Rusija nebuvo iš jo pašalinta po to, kai atplėšė Krymą.
Per pirmąją D. Trumpo kadenciją buvo gausiai spėliojama, ar jis nebuvo sukompromituotas Rusijos; kodėl Maskva kišosi į 2016 m. rinkimus, kad jam padėtų, kaip vertino JAV žvalgybos agentūros; ir kodėl jis taip žavisi V. Putinu.
Per antrąją prezidento kadenciją D. Trumpas užsipuolė ilgamečius JAV sąjungininkus ir dėl karo kaltino V. Zelenskį, o ne jį pradėjusį Rusijos vadovą.
Todėl tradiciniai JAV užsienio politikos ekspertai ir vyriausybės nerimauja, koks būtų atsakymas, jei V. Putinas paprašytų D. Trumpo padėti nušalinti V. Zelenskį kaip taikos susitarimo sąlygą – juolab kad JAV prezidentas jau yra melagingai užsiminęs, kad Ukrainos lyderis yra diktatorius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
