„Neskraidymo zona virš Ukrainos, tai pagrindinis prioritetas. Problema yra tai, kad Rusija pakeitė savo karinę strategiją ir nusitaikė į civilinius objektus, pastarąsias dienas atakuoja didžiuosius miestus“, – trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen sakė ambasadorius.
Aljansas sulaukia raginimų padėti užtikrinti neskraidymo zoną virš Ukrainos, Rusijos aviacijai pradėjus smūgiuoti į civilius taikinius Ukrainoje.
„Yra daug civilių aukų, Rusija ką tik pasuko humanitarinės katastrofos keliu, nes dėl stipraus mūsų pasipriešinimo jie negali okupuoti mūsų ant žemės“, – pabrėžė ambasadorius.
Jis taip pat dėkojo Lietuvos Vyriausybei ir žmonėms už visokeriopą paramą. „Aš noriu padėkoti Lietuvos Vyriausybei, politikams, kiekvienam, mes kasdien jaučiame jūsų paramą, jūs mūsų artimi partneriai ir draugai“, – sakė P. Beshta.
Seimo pirmininkė po susitikimo teigė, kad po pastarųjų įvykių tarptautinės bendruomenės užtikrinta neskraidymo zona virš Ukrainos nebeatrodo neįmanoma.
„Prieš savaitę buvo sunku įsivaizduoti, kad tokios šalys kaip Šveicarija bus nebeneutralios. Todėl tikrai nieko negalima atmesti, tai nėra vienos valstybės sprendimas, tai yra aljansų, visų šalių bendras susitarimas, aš manau, kad be NATO reikėtų kalbėti ir apie Jungtinių Tautų formatą, nes toks oro erdvės uždarymas, saugojimas būtų visų pirma humanitariniais tikslais“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Rusija apsupo didžiuosius šalies miestus, tačiau ukrainiečių pajėgos intensyviai priešinasi puolimui.
Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, paramą Ukrainai.
